Šilumos siurblys buvo užsakytas gerokai ankščiau, atvykęs stovėjo garaže ir laukė kol ateis laikas jam pradėti dirbti. išdžiuvus antro aukšto grindų betonui pradėjau organizuoti šilumos siurblio montavimą. Montavimą patikėjau geriem draugam UAB AFS Baltic, su jais iš karto žinai, kad nekils jokių nesklandumų ir darbas bus padarytas aukštame lygyje. Dar prieš siurblio montavimą paprašiau pajungti vandens minštinimo / nukalkinimo filtrą, kad kai ateis laikas užpildyti šildymo sistemą, pildytume su švariu ir išvalytu vandeniu.
Toliau skaityti „Šilumos siurblys Oras-vanduo. Montavimas.”Kategorija: Inžinerija
Elektros energijos galios didinimas
Statyboms buvome pasijungę 10kW galios elektrą, tačiau pasistačius šilumos siurblį ir planuojant dar šiais metais įsikelti, logiška buvo pradėti pamažu žingsnius link galios didinimo.
Antro aukšto grindys. Grindų betonavimas. ŠS padas.
Na ir paskutinis šios serijos etapas, tai grindų betonavimas. Šiltinimas ir grindinis šildymas aprašytas ankstesniuose įrašuose, o šiame apie patį betonavimą. Kad antrame aukšte nedarysiu pramoninio betono žinojau dar projektavimo stadijoje, tai grindys ne ant grunto, todėl nematau jokių pliusų lieti pramoninį betoną. Darbams atlikti pasirinkau LRK Namas rekomenduota komandą, bet iki betonavimo turėjau pasidaryti dar namų darbus.
Antro aukšto grindys. Grindinis šildymas.
Atliktas antro aukšto grindų šiltinimas, pereiname prie pasiruošimo grindiniam šildymui. Plėvelę pasirinkau tą pačią kaip ir pirmam aukštui stabilizuota šilumą atspindinčią plėvelę, tik šį kartą netik dėl patogumo ją kloti, bet ir dėl žymų kurių pagalba bus vedžiojami šildymo vamzdeliai, nes antrame aukšte armatūros tinklas neplanuojamas.
Vanduo name. Vandens siurblys. Unitazas ir praustuvė.
Užbaigti didieji purvini darbai tokie kaip grindų betonavimas ir sienų tinkavimas, galima katilinėje pasistatyti unitazą ir praustuvę, bet kad būtų galima juos naudoti, reikia turėti vandenį name. Labai trumpai apie viską. Ankščiau sumontuotas nuotekų valymo įrenginys buvo paleistas keletą savaičių iki unitazo montavimo. Į šulinį pasirinktas daugiapakopis panardinamas su integruota elektronine sistema siurblys Tallas DAB D-ESUB1200, kurio maksimalus našumas 5700 L/h, slėgis 4.6 Bar, maksimalus kėlimo aukštis 46 m. Įsijungia pats slėgiui nukritus iki 2.6 Bar, integruota apsauga nuo darbo be vandens. Katilinėje nemontuojami kolkas jokie nuolatiniai įrenginiai, laikinai ant vandens įvado vamzdžio surenkama tokia konstrukcija:
Rekuperatoriaus montavimas
Grindų betonavimas, sienų tinkavimas ir stogo šiltinimas atlikti, atsiranda poreikis pasijungti „namo plaučius”, t.y. rekuperatorių. Apie rekuperatoriuas pasirinkimą trumpai rašiau pirmame įraše „namo vėdinimas„, tad perdaug nesiplėsiu. Gavosi taip, kad kai jau norėjome jį užsakyti buvo išleista naujesnė mūsų pasirinkto Komfovent Domekt R-450V rekuperatoriaus versija. Keli pagrindiniai skirtumai tarp senojo R-450:
- Nauja C6M automatika. Rotoriaus greičio valdymas – kintamas, vietoj pastovaus;
- Naujas korpusas;
- Integruotas LAN modulis ( Cloud ) – nesudėtingas pajungimas;
- Didesnio našumo ventiliatoriai. Maksimalus našumas – 491 m³/h/100 Pa;
- Naujo tipo aerodinaminės formos temperatūriniai jutikliai;
- Plastikinės ortakių prijungimo atšakos;
- Didesni filtrai;
- Energijos suvartojimo klasė A+.
Grindinis šildymas. Grindų betonavimas.
Grindų šiltinimas suklotas, vandentiekis išvedžiotas, pagaliau artėjame prie tų išsvajotų grindų. 🙂 Pirmą ką padarau, tai sukloju armatūros tinklą su 15cm akimis (tokiais atstumais bus vedžiojami šildymo vamzdeliai), sudedu amortizacinę juostą, galvojau pjaustyti iš minkšto polistirolo, bet pažiūrėjus kiek tekainuoja paruoštas produktas ir kiek sutaupyčiau su juo laiko, tiesiog aptyngau tiek žaistis su polistirolu, o beto dar pataikiau ant akcijos 4vnt už 3 kainą, tai išvis neliko abejonių. Juostą dėjau lipnią 16mm aukščio ir 8mm storio, sunaudojau virš 100m.
Grindų šiltinimas. Vandentiekis.
Namo šiltinimas atliktas, tad suskubau panaikinti jau giliai atsibodusį smėlį iš namo. Pirmoje vietoje likęs smėlio perteklius vėl nukasamas, išvežamas, palaistomas, trombuojamas ir vėliau lyginamas. Taip pasiekus reikiamą aukšti pradėjau kloti pirmą šiltinimo sluoksnį, kurį sudaro FinnFoam XPS 5cm storio ekstruzinio polistireno plokštės. Siūles suklijuoju tarpusavyje XPS klijais, taip gaunamas vientisas tvirtas pagrindas.
Nuotekų valymo įrenginys
Įrengta lietaus kanalizacija ir drenažo sistema, metas pradėti galvoti apie nuotekų valymo įrenginį ir jau galutinai užbaigti šių metų sklypo kasinėjimo darbus. Pačio įrenginio pasirinkimas buvo labiau vadovaujantis norais ir pasitikėjimu, nei detaliu analazavimu. Dabar mūsų gyvenamoje vietoje naudojamas August įrenginys, tad su juo šiokios tokios patirties turime, pagrindiniai minusai būtų: silpna konstrukcija, didelis dangtis ir kažkaip nemažai papildomos priežiūros reikalavimas, nesame patenkinti ir išvalymo kokybe, tad į jų pasiūlymus nebežiūrėjome. Kažkodėl linkome prie Feliksnavis, ypač kai pasirodė jų naujos kartos nuotekų valymo įrenginiai kurie yra plokščiu dugnu ir jų valymas atliekamas automatikos pagalba, nusprendėme pasirinkti būtent tokį įrenginį.
Lietaus vanduo. Drenažas.
Šiltinant fasadą pagalvojau, kad jei jau atkasti pamatai, reikia pasiguldyti lietaus nuotekas ir drenažą, nes tie „užkask, atkask” jau pabodo. 🙂 Kadangi darbus darau vienas ir neturiu laiko tam skirti, nusprendžiau kreiptis pagalbos į AFS Baltic (tuos, kurie įrenginėjimo rekuperacinę vėdinimo sistemą), papasakojau situaciją, kad šiuo metu atkasti pamatai, bet jau man ateina poreikis statyti stelažus, ar yra galimybė šiuos darbus padaryti extra, įmonės vadovas Lukas suprato ir suorganizavo šių darbų atlikimą kiek galima greičiau.