Baseinas. Saulės kolektorius. Antra dalis.

Po baseino įrengimo ir išvalymo bandžiau pasilikti su kartu komplektuojamu filtru, bet nuolatinis srovės sumažėjimas, užsikišimas ir valymas po 2-4 kartus per dieną tiesiog nekėlė jokio džiaugsmo.. Atjungi filtrą, išplauni filtro kasetę, įstatai, pajungi vandenį, nuorini filtrą ir paleidi dirbti, pradžia gera, o už poros valandų pastebi, kad srovė sumažėjo per pusę.. Tokio dydžio filtro gal užtektų filtruoti distiliuotam vandeniui, esančiam po stogu ir niekad jame nesimaudant, o baseinas stovintis lauko sąlygomis visada turės kas įkrenta į vandenį. Dar pagelbėdavo pajungiamas drenažinis siurblys su 1 mikrono filtro kasete, jis išfiltruodavo vandenį, tai tam mažajam reikėdavo tik palaikyti cirkuliaciją. Maždaug įpusėjus sezonui nebelaikė kantrybė ir nusprendžiau pakeisti filtrą.

Filtro pasirinkimas nebuvo sudėtingas klausimas, smėlio filtro įsigyti negalėjau dėl baseino tūrio, netinka žarnų ir pajungimų diametrai, jie skirti didesniems baseinams, o kažkokių adapterių išburti dar neturėjau ryžto, tad ieškojau filtro su popierinėmis kasetėmis kaip senasis, tik galingesnio. Senojo filtro našumas deklaruojamas 1000L / val. kurie mano patirtimi atitinka pirmas valandas, toliau srautas krenta iki 500L / val. ir žemiau. Išsirinkau Intex gamintojo kasetinį filtra kurio deklaruojamas našumas 3800L / val. Greitai pagooglinau kur kokios kainos ir pastebėjęs, kad Ermitaže taikomos akcijos baseinams ir jų priežiūros prekėms, suskubau nusipirkti. Kaina maloniai nustebino su pritaikyta 40% nuolaida filtras kainavo apie 30€. Prie tų pačių nuolaidų nusprendžiau nupirkti paviršiaus nešvarumų rinktuvą ir valymo komplektą, kuriame teleskopinė lazda, keli šepečių antgaliai, žarna, dugno siurbimo antgalis ir dar keletas smulkmenų. Ankstesnio filtro našumas nėra pakankamas naudoti nei paviršiaus rinktuvą, nei dugno nusiurbėją.

Pajungus naują filtrą ir paviršiaus rinktuvą rezultatas matėsi iškarto, vandens judėjimas įgavo kitą greitį ir paviršiaus nešvarumai pradėjo plaukti į rinktuvo indą, Viskas kaip ir būtų gerai, bet ankščiau silpnai matytas reiškinys jog vandens padavimas yra į baseino centrą ir vandenį padalina pusiau su nauju filtru pasimatė gerokai aiškiau. Tai parodė ir paviršiaus nešvarumai, kur stovi rinktuvas, ta pusė baseino švari, o priešingoje pusėje paviršiuje yra visokių medžių spyglių, musių ir t.t.

• 

Kad pataisyti šią baseino gamintojo klaidą pasitelkiau kažkada senai savo darytą 3D spausdintuvą, iš PLA plastiko išspausdinau kreipiančiąją, kurią įstačius į išmetimo dalies antgalį nukreipia srovę į šoną, kad vanduo suktūsi vienodu ratu. Dar srovės nukreipimo priedą pasukau, kad eitų apie 45 laipsnių kampu į baseino dugną, taip sukuriamas toks kaip viesulas, dugno nešvarumai visi susirenka į dugno centrą, o paviršiaus nešvarumai stumiami prie kraštų kur tada patenka į paviršiaus rinktuvą. Šis modifikavimas perkėlė baseino švarą į kitą lygį, dugno nešvarumus laukiančius pačiame baseino viduryje lengva nusiurbti net su paprasta žarna, visas procesas užtrunka vos minutę dvi. 🙂

Jei Jūsų baseino išmetimo antgalis nereguliuojamo kampo ir neturit 3D spausdintuvo siūlau sugalvoti bet kokį paprastą sprendimą, kad nukreipti srovę, galima ir iš plastiko išsikirpti kokį lenktą gabalą, kurį uždėjus prieš svorę, taip pat gerai nusikreips (žadėjau taip daryti, kol neprisiminiau, kad turiu 3D spausdintuvą), tereikia truputį fantazijos ir sugalvosit, o baseino švarai bus padaryta didelė įtaka.

Saulės kolektorius

Aš asmeniškai netaip stipriai bijau šalto vandens, bet mano žmonai 24 laipsnių vanduo skaitosi šaltas, tad maudynių sezonas pas ją yra trumpesnis. 🙂 Nors vanduo ir nėra šaltas, bet viduje kirbėjo noras, kodėl nepabandyti panaudoti saulės efektyviau, nei leisti jai tiesiogiai šviečiant į vandenį jį šildyti ir beto kas nemėgsta šiltesnio vandens? 🙂 Ir tada kilo mintis, kad reikia pasidaryti saulės kolektorių. Pirkti jų tiesiog neapsimoka dėl kainos. Todėl pradėjau planuoti kaip tai atlikti.. Pirma mintis šovė panaudoti varinius vamzdelius, varis juk superinis šilumos laidininkas, bet primetus preliminarią sąmatą šis projektas pasirodė pernelyg brangus, o jei dar ir neveiks tas kolektorius? Negrysau tiek investuoti testui, tada mintis buvo paprastas geležis, virinimas ir vamzdžių pirkimas taip pat pasirodė pernelyg brangus ir daug laiko reikalaujantis darbas, tada atsiminiau grindinio šildymo vamzdelius, jie nėra brangūs, nusipiešęs bendrą vaizdą pradėjau versti ūkinį pastatą ieškant medžiagų. Kaip apatinę dalį (dugną) panaudojau faneros plokštę, šonams nusipirkau 1m ilgio brūselius skirtus pirtims (nenorėjau žaisti su šveitimais perkant paprastus ir jie yra labai tikslių matmenų), grindinio šildymo vamzdžiui prispausti sodo skyriuje radau tekintus pagaliukus, kuriuos vėriau į metalines įsukamas kilpas.

• 

• 

Buvau planavęs dėti plieno lakštą prie faneros, geresniam šilumos kaupimui ir didesniam paviršiui, bet prieš tai pasibandžiau į dėžę įdėti nedidelį juodai dažytą lakštą ir uždengti polikarbonatu, temperatūra greitai perkopė 100 laipsnių viduje, tai pabijojau kolektoriuje taip daryti, nes vamzdžio leistina maksimali temperatūra yra 95 laipsniai.. Taip pradėjau sukti į spiralę tiesiai ant plokštės prispaudžiant stumdomais pagaliukais iki kol pasiekiau tokį lenkimo kampą, kuris nebenorėjo būti lenkiamas, o patį šildymo vamzdį naudojau paprastą, be aliuminio.

• 

• 

Baigus spiralę metas dažyti, panaudojau karščiui atsparius purškiamus dažus. 1 balionėlio dviems sluoksniams užpūsti nelabai neužteko, nes pasisukus kitu kampu vis išlysdavo šviesios neužpūstos vietos.

• 

Uždengimui panaudojau polikarbonato lakštą, jei gerai pamenu 10mm storio. Atkreipkit dėmesį į polikarbonato uždėjimą, jis kas ~10mm turi skiriamasias linijas per visą plotą, jos turi stovėti horizontaliai, statant vertikaliai didžiausią saulės naudingumą turėsit tik tada, kai saulė bus tiesiai prieš kolektorių, o tai labai mažas dienos laikotarpis.

• 

Prie galinės pusės priklijavau 5cm storio XPS plokštes, kad faneros plokštė neatidavinėtų šilimos į lauką. 5cm, žinau, gerokai per daug nenaudojant žiemą kolektoriaus, tačiau tokio storio likučius teturėjau. 🙂

Vandens judėjimui panaudojau paprastą cirkuliacinį siurblį ir pasiskaičiavau kokių sujungimų ir antgalių reikės vamzdžių pajungimui, naudojau užveržiamas jungtis. Visos medžiagos šiam projektui kainavo grubiai apie 100€ (labai detaliai neskaičiavau). Turint didžiają dalį sudedamūjų galima prasisukti pakankamai pigiai.

Cirkuliacinis su perėjimais paruoštas šildymo vamzdžio pajungimui:

• 

Sekanti užduotis, kas valdys tą siurblį, juk jei nėra saulės nenaudinga, kad baseinas šildys kolektorių taip šaldydamas save.. Tuomet dar neturėjau tokių dalykų kaip sonoff, o siųstis iš kinijos nesinorėjo, nes tai dar mėnesiui nusikeliantis projektas. Išsitraukiau iš stalčiaus arduino, oLED ekraną, rėlę, skaitmeninį temperatūros daviklį, laidukų ir pradėjau jungti į prototipą. Programos kodas paprastas, nuskanuoja temperatūros daviklio parodymus, juos palygina su nustatyta reikšme, jei skiriasi įjungia arba išjungia rėlę ir atvaizduoja parodymus ekranėlyje. Vėliau dadėjau 2 mygtukus, kad norint pakeisti nustatytą temperatūrą nereikėtų neštis kompo ar telefono ir perrašyti programos dėl vieno pakeisto skaičiuko kode.

• 

Patikrinus, jog viskas veikia, perkėliau kodą į mažesnio kalibro arduino nano ir dar kartą patestuoju šildant temperatūros daviklį:

Po visų testų sudėjau į montažinę dėžutę, o ekraną į mažesnę skaidrią dėžutę ir prijungiau įtampą ir siurblį. Temperatūros daviklis montuotas kolektoriaus viduje, turėjau minčių apie montavimą salyčiui su vandeniu, bet pagalvojau, kad rėlė bus labai junginėjama, tai dėjau korpuse, kai šviečia saulė ir vidaus temperatūra pakyla virš 40 laipsnių, paleidžiamas siurblys. Labai detalių testų nebuvo atlikta, nes tuo metu kaip tik vyko namo sienų mūras, tai ne kolektorius rūpėjo, tai įrodo ir nei vienos nuotraukos neturėjimas pastatyto ir prijungto prie baseino kolektoriaus (jei atrasiu, pridėsiu). 🙂 Kai pasileidžia siurblys, pradeda bėgti į baseiną pakankamai karštas vanduo, sunku būna ranką nulaikyti, bet per porą minučių temperatūra nukrenta ir tolygiai bėga vienodos temperatūros, tikrinant su ranka tai bėga šiltesnis nei baseino vanduo. Kolektoriaus temperatūra dažniausiai laikydavosi 70-80 laispnių riboje, jei diena kiek vėsesnė, tada ~60 laispnių. Pats principas jo geras, tik su tokio mažo tūrio kolektoriumi, kas realiai nesiekia 1 kv.m. yra sunku varinėjant ~7 kūb. vandens juos pakankamai pašildyti, bet rezultatas matomas, vidutinė baseino temperatūra buvo apie 2 laispniais didesnė nei įprastai. Darant uždarą kontūrą kolektoriui, kuris tūrėtų šildyti vis šilstenį vandenį ir šildant mažesnį plotą, pvz. boilerį, būtų pasiektas tikrai geras rezultatas.

Panaudojus porą savaičių vamzdeliai išsivaikšto, pasislenka ir nusistovi, tad po poros savaičių naudojimo reikia numatyti 3 sluoksnio dažymą, nes vamzdeliams pajudėjus, išlenda nepadengta fanera dažais. To išvengti galimą pirmą nudažyti plotą ant kurio guls vamzdeliai, o tada dažyti jau pačius vamzdelius.

Ką daryčiau kitaip:

• Naudočiau lengviau lankstomą vamzdį (su aliuminiu);
• Nebijočiau dėti plieno lakšto, nes būtų išnaudotas visas 1 kv.m. paviršiaus plotas, juk šaltas vanduo vėsina vamzdelius, neįkais jie aukščiau 95 laispnių ribos;
• Polikarbonatą dėčiau ant kokios izoliacinės juostos dėl sandarumo;
• Vamzdžių įėjimą ir išėjima daryčiau toje pačioje korpuso pusėje, būtų trumpesnis išėjimo galas nuo kolektoriaus iki baseino (planuota buvo kolektorių statyti iš galo, bet gavosi, kad jis atsistojo baseino šone);
• Verta pagalvoti apie visiškai nepriklausomą kolektorių, t.y. ir elektra imama iš saulės energijos, tai netik energiškai efektyvesnis metodas, bet ir apsauga nuo kolektoriaus perkaitimo dingus elektrai.
• Valdiklį daryčiau jungiamą į tinklą, kad informacija būtų matoma nesant prie kolektoriaus, patogu būtų telefone patikrinti kokia kolektoriaus temperatūra, ar dirba siurblys ir nuotoliniu būdu pakeisti parametrus prie kurių jungtį siurblį. Norėčiau naudoti du ar net tris daviklius, vienas kolektoriaus vidaus, kitas tekančio vandens matavimui (1 vandens atėjimo, kitas išėjimo).

Lietuvoje vasarą optimalus pakrypimo kampas kolektoriui yra plius minus 45 laipsniai, norint naudoti ne vąsaros metu, reikėtų pasidaryti reguliuojamą rėmo kampą, leidžiantį pakreipti kolektorių kuo stačiau, tačiau reikia nepamiršti, jog naudojant šaltuoju sezonu, kolektorius turi būti sandariai apšiltintas.

Jau kirba mintys daryti antrą tokį pat tik su patobulinimais ir jungti juos kartu nuosekliai, taip gausis, kad į antrą kolektorių ateina jau pašildytas vanduo, manau 2kv.m. kolektoriaus ploto tokiam baseino tūriui būtų pats tas. Taip pat yra noras pabandyti metalinį, geriausia būtų vario vamzdelių, preliminarią viziją jau turiu kaip atrodytų „sumuštinis” (nuo apačios):

• rėmo dugnas;
• vata arba XPS;
• nenuspręstas sluoksnis atskiriantis vatą / XPS nuo vamzdelių;
• variniai vamzdeliai ~8-10mm diametro, jungiamieji ~20mm (iki galo neapgalvota);
• varinės plokštelės privirintos prie vamzdelių paliekant minimalius tarpus tarp jų;
• juodi matiniai dažai;
• polikarbonatas, nes grūdinto stiklo 2kv.m. kaina būtų siaubinga.

Būtų daromas 1 metro pločio ir 2 metrų aukščio, vamzdeliai būtų vertikalioje padėtyje, jų sujungimai storesnis vamzdis viršuje ir apačioje, iš apačios ateina šaltas vanduo, kyla į viršų ir viršuje išbėga karštas. Minėtos vario plokštelės būtų skirtos per visą kolektoriaus plotą paimti saulės energiją ir perduoti ją į vamzdelius, kuriuose teka vanduo. Aukščiausioje dalyje įmontuotas nuorintojas ir koks slėgio vožtuvas, jei jau taip atsitiktų ir kažkas sugestų ar dingtų elektra, kad sukilęs slėgis turėtų kur išeiti. Štai tokia vizija susisukusi galvoje, gal kada pavyks įgyvendinti, galvoju pasiguldyti porą vamzdžių po katilinės rostvertu, kad ateityje būtų galima lengvai praverti šildymo vamzdelius ir nuvesti iki kolektoriaus, jei sugalvočiau kolektorių (-ius) naudoti ir boilerio, o gal net namo šildymui. 🙂

Jei kas turit pasidarę kažkokį saulės energijos paėmimo įrenginį, pasidalinkit. 🙂