Antro aukšto grindys. Grindų betonavimas. ŠS padas.

Na ir paskutinis šios serijos etapas, tai grindų betonavimas. Šiltinimas ir grindinis šildymas aprašytas ankstesniuose įrašuose, o šiame apie patį betonavimą. Kad antrame aukšte nedarysiu pramoninio betono žinojau dar projektavimo stadijoje, tai grindys ne ant grunto, todėl nematau jokių pliusų lieti pramoninį betoną. Darbams atlikti pasirinkau LRK Namas rekomenduota komandą, bet iki betonavimo turėjau pasidaryti dar namų darbus.

Toliau skaityti „Antro aukšto grindys. Grindų betonavimas. ŠS padas.“

Antro aukšto grindys. Grindinis šildymas.

Atliktas antro aukšto grindų šiltinimas, pereiname prie pasiruošimo grindiniam šildymui. Plėvelę pasirinkau tą pačią kaip ir pirmam aukštui stabilizuota šilumą atspindinčią plėvelę, tik šį kartą netik dėl patogumo ją kloti, bet ir dėl žymų kurių pagalba bus vedžiojami šildymo vamzdeliai, nes antrame aukšte armatūros tinklas neplanuojamas.

Toliau skaityti „Antro aukšto grindys. Grindinis šildymas.“

Antro aukšto grindys. Šiltinimas.

Trumpų irašų serija pavadinimu „Antro aukšto grindys“. Sienų glaistymas ir lubų glaistymas atlikti, nors ir ne pagal darbų eigą, bet gavosi taip, kad antro aukšto grindų dar nesame pasidarę. Dėl balkono grindys buvo suprojektuotos gerokai aukštesnės, tad sukelti reikiamą aukštį turime šiltinimo sluoksniu. Pliusas dėl šilumos izoliacijos, bus galima miegamuosius laikyti šiek tiek žemesnės temperatūros, nešils nuo pirmo aukšto. Pirmam sluoksniui pasirinkau naudoti kietą akmens vatą 3cm storio dėl garso izoliacijos, antras sluoksnis EPS100 grindinis polistirolas ir trečias sluoksnis 2cm storio FinnFoam XPS (kurio turiu užsilikusio nemažai), prie kurio bus šaudomi grindinio šildymo vamzdeliai.

Toliau skaityti „Antro aukšto grindys. Šiltinimas.“

Laiptai. Metaliniai laiptai..

Beieškant kas pagamins mūsų norimus laiptus susidūrėme su tokia situacija, kad laiptų gamintojai atsisako gaminti metalinius laiptus ir primygtinai siūlo betoninius… Su tokiais meistrais iš kart atsisakėme dirbti ir ieškojome toliau. Nesuprantama situacija, ne laiptininkai gyvens name ir jais vaikščios, kodėl reikia vos ne reikalauti daryti jų siūlomą variantą… Ir šioje situacijoje pagelbėjo AFS Baltic vadovas Lukas, kuris nukreipė į žmogų, kuris dirba su metalu. Pakalbėjus ir parodžius savo viziją iš karto buvome suprasti ir sutiko apsiimti mūsų projektą.

Toliau skaityti „Laiptai. Metaliniai laiptai..“

Balkono šiltinimas ir PVC danga

Ilgokai uždelstas įrašas.. Ši vieta kėlė nemažai mąstymo kaip padaryti teisingai, kad po balkonu esančiame šildomame garaže nebūtų problemų su šalčiu. Kadangi išėjimo į balkoną anga jau buvo padaryta, durys sumontuotos, reikėjo prisitaikyti prie esamo aukščio, jei daryčiau dabar, tai dar projektavimo stadijoje nusimatyčiau šį mazgą ir balkono duris kelčiau aukščiau. Na dabar sukamės kaip išeina. Pradžiai, kad sustabdyti vandens patekimą ir perdangos mirkimą užlydėme midą, tada pradėjome skaičiuoti kiek kokio šiltinimo ir koks pagrindas telpa esamame aukštyje.

Toliau skaityti „Balkono šiltinimas ir PVC danga“

Stogo šiltinimas

Stogo šiltinimas buvo ta tema, kuri buvo svarstyta kelis metus atgal, net kai dar statybos nevyko, juk šilumos nuostoliai prasideda nuo stogo. Dabartiniame name kuriame gyvename stogą šiltinome patys tradiciniu ir populiariu būdų, t.y. vata. Tad patirties su šiomis medžiagomis jau turime. Susidarėme nuomonę, jog su vata užtikrinti namo sandarumą yra labai sudėtinga, kad ir kaip stengėmės patys klijuoti visokias juostas, tačiau per laiką jos atlipo, išsisandarino, o gal tiesiog mažai žinių turime? Nežinau, bet to kartoti nesinorėjo. Savo name nusprendėme ieškoti iš savęs sandarių medžiagų. Papraščiausias variantas yra purškiamos medžiagos, t.y. poliuretanai, tačiau labiau paanalizavus rinką, pasirodo yra labai daug įvairių poliuretanų ir didžioji dalis jų neturi net tam tikrų matavimų savo sertifikatuose. Kas yra labai svarbu poliuretane, tai matmenų stabilumas, ar medžiaga gali keisti savo matmenis, prie kokio tempimo ji plyšta, garų laidumas ir taip pat šiluminio laidumo rodiklis senėjimo poveikyje.

Toliau skaityti „Stogo šiltinimas“

Sienų tinkavimas.

Kol neatėjo žiema, norime suspėti išsitinkuoti sienas ir apsišiltinti stogą. Stogo šiltinimo metodas reikalauja tinkuotų sienų, kad užtikrinti sandarumą. Grindų betonavimas atliktas, metas prieiti prie sienų. Su tinkuotojais buvome sutarę atstovėti apie 2mėn. eilę ir pradėti tik prieš pačius naujus metus, tačiau atsitiko taip, jog paskambino vieną penktadienį ir pasakė, jog nori nuo pirmadienio pradėti kraustyti savo reikmenis ir antradienį pradėti dirbti. Kaip visada aš neskubėjau, nes žinojau, jog turiu 2 mėnesius, tai elektros nebaigiau vedžioti. Po šio skambučio teko panaktinėti iki paryčių kelias naktis ir sutampyti kabelius ten, kur jie keliaus pro tinkuojamą paviršių.

Toliau skaityti „Sienų tinkavimas.“

Grindinis šildymas. Grindų betonavimas.

Grindų šiltinimas suklotas, vandentiekis išvedžiotas, pagaliau artėjame prie tų išsvajotų grindų. 🙂 Pirmą ką padarau, tai sukloju armatūros tinklą su 15cm akimis (tokiais atstumais bus vedžiojami šildymo vamzdeliai), sudedu amortizacinę juostą, galvojau pjaustyti iš minkšto polistirolo, bet pažiūrėjus kiek tekainuoja paruoštas produktas ir kiek sutaupyčiau su juo laiko, tiesiog aptyngau tiek žaistis su polistirolu, o beto dar pataikiau ant akcijos 4vnt už 3 kainą, tai išvis neliko abejonių. Juostą dėjau lipnią 16mm aukščio ir 8mm storio, sunaudojau virš 100m.

Toliau skaityti „Grindinis šildymas. Grindų betonavimas.“

Grindų šiltinimas. Vandentiekis.

Namo šiltinimas atliktas, tad suskubau panaikinti jau giliai atsibodusį smėlį iš namo. Pirmoje vietoje likęs smėlio perteklius vėl nukasamas, išvežamas, palaistomas, trombuojamas ir vėliau lyginamas. Taip pasiekus reikiamą aukšti pradėjau kloti pirmą šiltinimo sluoksnį, kurį sudaro FinnFoam XPS 5cm storio ekstruzinio polistireno plokštės. Siūles suklijuoju tarpusavyje XPS klijais, taip gaunamas vientisas tvirtas pagrindas.

Toliau skaityti „Grindų šiltinimas. Vandentiekis.“

Stogas. Terasos stogas. Vainikas.

Pagaliau baigtas antro aukšto mūras ir išlieti žiedai, galima pradėti stogo darbus. Pradžioje nelabai smagus darbas persikrauti medienos krūvas ištraukiant tiesiausius mūrlotus, atsirūšiuoti tiesiausias gegnes, viską susdėti patogiai ir nupurkšti medienos antiseptiku. Mūrlotų matmenys jei gerai pamenu 15cm x 12cm, gegnių matmenys 20cm x 5cm. Nupukšti ir išdžiuvę mūrlotai dedami ant žiedų pragrežiant skyles ir užmaunant ant ilgąsriegių, prieš tai padėjus ruloninę hidroizoliaciją. Tada keliamos gegnės, daromas jų įkirtimas, tvirtinamos vinimis. Gegnių žingsnis tarp centrų 60cm. Gegnių prasikeitimai jungiami ilgąsriegiais.

Toliau skaityti „Stogas. Terasos stogas. Vainikas.“