Stogo šiltinimas

Stogo šiltinimas buvo ta tema, kuri buvo svarstyta kelis metus atgal, net kai dar statybos nevyko, juk šilumos nuostoliai prasideda nuo stogo. Dabartiniame name kuriame gyvename stogą šiltinome patys tradiciniu ir populiariu būdų, t.y. vata. Tad patirties su šiomis medžiagomis jau turime. Susidarėme nuomonę, jog su vata užtikrinti namo sandarumą yra labai sudėtinga, kad ir kaip stengėmės patys klijuoti visokias juostas, tačiau per laiką jos atlipo, išsisandarino, o gal tiesiog mažai žinių turime? Nežinau, bet to kartoti nesinorėjo. Savo name nusprendėme ieškoti iš savęs sandarių medžiagų. Papraščiausias variantas yra purškiamos medžiagos, t.y. poliuretanai, tačiau labiau paanalizavus rinką, pasirodo yra labai daug įvairių poliuretanų ir didžioji dalis jų neturi net tam tikrų matavimų savo sertifikatuose. Kas yra labai svarbu poliuretane, tai matmenų stabilumas, ar medžiaga gali keisti savo matmenis, prie kokio tempimo ji plyšta, garų laidumas ir taip pat šiluminio laidumo rodiklis senėjimo poveikyje.

Toliau skaityti „Stogo šiltinimas“

Sienų tinkavimas.

Kol neatėjo žiema, norime suspėti išsitinkuoti sienas ir apsišiltinti stogą. Stogo šiltinimo metodas reikalauja tinkuotų sienų, kad užtikrinti sandarumą. Grindų betonavimas atliktas, metas prieiti prie sienų. Su tinkuotojais buvome sutarę atstovėti apie 2mėn. eilę ir pradėti tik prieš pačius naujus metus, tačiau atsitiko taip, jog paskambino vieną penktadienį ir pasakė, jog nori nuo pirmadienio pradėti kraustyti savo reikmenis ir antradienį pradėti dirbti. Kaip visada aš neskubėjau, nes žinojau, jog turiu 2 mėnesius, tai elektros nebaigiau vedžioti. Po šio skambučio teko panaktinėti iki paryčių kelias naktis ir sutampyti kabelius ten, kur jie keliaus pro tinkuojamą paviršių.

Toliau skaityti „Sienų tinkavimas.“

Grindinis šildymas. Grindų betonavimas.

Grindų šiltinimas suklotas, vandentiekis išvedžiotas, pagaliau artėjame prie tų išsvajotų grindų. 🙂 Pirmą ką padarau, tai sukloju armatūros tinklą su 15cm akimis (tokiais atstumais bus vedžiojami šildymo vamzdeliai), sudedu amortizacinę juostą, galvojau pjaustyti iš minkšto polistirolo, bet pažiūrėjus kiek tekainuoja paruoštas produktas ir kiek sutaupyčiau su juo laiko, tiesiog aptyngau tiek žaistis su polistirolu, o beto dar pataikiau ant akcijos 4vnt už 3 kainą, tai išvis neliko abejonių. Juostą dėjau lipnią 16mm aukščio ir 8mm storio, sunaudojau virš 100m.

Toliau skaityti „Grindinis šildymas. Grindų betonavimas.“

Grindų šiltinimas. Vandentiekis.

Namo šiltinimas atliktas, tad suskubau panaikinti jau giliai atsibodusį smėlį iš namo. Pirmoje vietoje likęs smėlio perteklius vėl nukasamas, išvežamas, palaistomas, trombuojamas ir vėliau lyginamas. Taip pasiekus reikiamą aukšti pradėjau kloti pirmą šiltinimo sluoksnį, kurį sudaro FinnFoam XPS 5cm storio ekstruzinio polistireno plokštės. Siūles suklijuoju tarpusavyje XPS klijais, taip gaunamas vientisas tvirtas pagrindas.

Toliau skaityti „Grindų šiltinimas. Vandentiekis.“

Nuotekų valymo įrenginys

Įrengta lietaus kanalizacija ir drenažo sistema, metas pradėti galvoti apie nuotekų valymo įrenginį ir jau galutinai užbaigti šių metų sklypo kasinėjimo darbus. Pačio įrenginio pasirinkimas buvo labiau vadovaujantis norais ir pasitikėjimu, nei detaliu analazavimu. Dabar mūsų gyvenamoje vietoje naudojamas August įrenginys, tad su juo šiokios tokios patirties turime, pagrindiniai minusai būtų: silpna konstrukcija, didelis dangtis ir kažkaip nemažai papildomos priežiūros reikalavimas, nesame patenkinti ir išvalymo kokybe, tad į jų pasiūlymus nebežiūrėjome. Kažkodėl linkome prie Feliksnavis, ypač kai pasirodė jų naujos kartos nuotekų valymo įrenginiai kurie yra plokščiu dugnu ir jų valymas atliekamas automatikos pagalba, nusprendėme pasirinkti būtent tokį įrenginį.

Toliau skaityti „Nuotekų valymo įrenginys“

Lietaus vanduo. Drenažas.

Šiltinant fasadą pagalvojau, kad jei jau atkasti pamatai, reikia pasiguldyti lietaus nuotekas ir drenažą, nes tie „užkask, atkask“ jau pabodo. 🙂 Kadangi darbus darau vienas ir neturiu laiko tam skirti, nusprendžiau kreiptis pagalbos į AFS Baltic (tuos, kurie įrenginėjimo rekuperacinę vėdinimo sistemą), papasakojau situaciją, kad šiuo metu atkasti pamatai, bet jau man ateina poreikis statyti stelažus, ar yra galimybė šiuos darbus padaryti extra, įmonės vadovas Lukas suprato ir suorganizavo šių darbų atlikimą kiek galima greičiau.

Toliau skaityti „Lietaus vanduo. Drenažas.“

Lauko durys. Trumpai ir paprastai.

Lauko durų pasirinkimas sukėlė nemažai galvos skausmo.. Iš pradžių norėjome kuo šiltesnių durų, tai lemtų jog durų su dideliu stiklu neturėsime (noras turėti stiklą per visas duris), domėjausi visais variantais, sudėtimis, techninėmis specifikacijomis, visais skaičiukais ir po ilgo laiko jau galvojau apsistojau ties vienomis, kurios viliojo savo šilumos perdavimo koef. 0.58, bet kaina su montavimu netoli 2000€ ir nežinomas ilgaamžiškumas sustabdė šių durų užsakymą. Sugalvojau palyginti ankščiau neanalizuoto varianto – plastikinių durų, kurios mūsų noru gali būti su stiklu per visą plotą.. Tada „užsidegė galvoje lemputė“, juk name pilna langų, kodėl viena anga turi būti iš super šiltų durų, kai visur kitur yra plastikiniai langai, kodėl nesudėjus ir čia tuos pačius „langus“.

Toliau skaityti „Lauko durys. Trumpai ir paprastai.“

Sienų šiltinimas

Pradėjo šilti oras, nors ir sienos dar stipriai įšalusios, bet jau metas galvoti apie sienų šiltinimą. Sienos šildomos 30 cm storio Neoporu iš Balpol, kurio šilumos laidumo koef., λD ≤ 0,032 W/m·K, matmenų pastovumo stabilumas, DS(N)2 ± 0,2 %, o vandens įmirkis pilnai panardinus vandenyje ≤3 %. Polistirolu buvo pasirūpinta dar vasarį, numatant, jog kaip ir kiekvienais metais kovo mėnesį jo kaina kils apie 15%.

Toliau skaityti „Sienų šiltinimas“

Vėdinimas. Vėsinimas. Vandens įvadas. Pirma dalis.

Įpusėjus pavasariui ir sukant planus apie sienų šiltinimą metas pradėti galvoti ir apie vėdinimą. Iš pradžių buvau nusiteikęs tai pasidaryti pats, juk nieko čia sudėtingo… Su savo norais kreipiausi pojekto sudarymui, susakomi pageidavimai, aptariamos specifikacijos, dar keletas pakeitimų ir pasitvirtinom.. Pirminis projektas atrodo taip:

Toliau skaityti „Vėdinimas. Vėsinimas. Vandens įvadas. Pirma dalis.“

Nuosavas vandens telkinys. Kūdra.

Noras turėti savo vandens telkinį buvo viduje tiek, kiek galiu atsiminti, bet niekada nebuvo rimtai pradėti planai. Perskaičius kolegos blogerio įrašą apie savo kūdros kasimą kažkaip gavau paskatinimą pradėti planuoti. Pradžia turbūt kaip ir visų yra sunkiausia, surasti tinkamą vietą, formą ir dydį. Paimamas pieštukas, sklypo planas ir bandoma piešti.. Variantų daug, bet neivieno galutinio. Buvo pasirinktas toks planas, pasipaišom +- norimą vaizdą, o tada su juo, kuoliukais ir virve bandom sudėlioti sklype. Variantas su kuriuo buvo pradžia kalti kuoliukus:

Toliau skaityti „Nuosavas vandens telkinys. Kūdra.“