Na ir paskutinis šios serijos etapas, tai grindų betonavimas. Šiltinimas ir grindinis šildymas aprašytas ankstesniuose įrašuose, o šiame apie patį betonavimą. Kad antrame aukšte nedarysiu pramoninio betono žinojau dar projektavimo stadijoje, tai grindys ne ant grunto, todėl nematau jokių pliusų lieti pramoninį betoną. Darbams atlikti pasirinkau LRK Namas rekomenduota komandą, bet iki betonavimo turėjau pasidaryti dar namų darbus.
Toliau skaityti „Antro aukšto grindys. Grindų betonavimas. ŠS padas.”Žyma: siltinimas
Antro aukšto grindys. Grindinis šildymas.
Atliktas antro aukšto grindų šiltinimas, pereiname prie pasiruošimo grindiniam šildymui. Plėvelę pasirinkau tą pačią kaip ir pirmam aukštui stabilizuota šilumą atspindinčią plėvelę, tik šį kartą netik dėl patogumo ją kloti, bet ir dėl žymų kurių pagalba bus vedžiojami šildymo vamzdeliai, nes antrame aukšte armatūros tinklas neplanuojamas.
Antro aukšto grindys. Šiltinimas.
Trumpų irašų serija pavadinimu „Antro aukšto grindys”. Sienų glaistymas ir lubų glaistymas atlikti, nors ir ne pagal darbų eigą, bet gavosi taip, kad antro aukšto grindų dar nesame pasidarę. Dėl balkono grindys buvo suprojektuotos gerokai aukštesnės, tad sukelti reikiamą aukštį turime šiltinimo sluoksniu. Pliusas dėl šilumos izoliacijos, bus galima miegamuosius laikyti šiek tiek žemesnės temperatūros, nešils nuo pirmo aukšto. Pirmam sluoksniui pasirinkau naudoti kietą akmens vatą 3cm storio dėl garso izoliacijos, antras sluoksnis EPS100 grindinis polistirolas ir trečias sluoksnis 2cm storio FinnFoam XPS (kurio turiu užsilikusio nemažai), prie kurio bus šaudomi grindinio šildymo vamzdeliai.
Balkono šiltinimas ir PVC danga
Ilgokai uždelstas įrašas.. Ši vieta kėlė nemažai mąstymo kaip padaryti teisingai, kad po balkonu esančiame šildomame garaže nebūtų problemų su šalčiu. Kadangi išėjimo į balkoną anga jau buvo padaryta, durys sumontuotos, reikėjo prisitaikyti prie esamo aukščio, jei daryčiau dabar, tai dar projektavimo stadijoje nusimatyčiau šį mazgą ir balkono duris kelčiau aukščiau. Na dabar sukamės kaip išeina. Pradžiai, kad sustabdyti vandens patekimą ir perdangos mirkimą užlydėme midą, tada pradėjome skaičiuoti kiek kokio šiltinimo ir koks pagrindas telpa esamame aukštyje.
Stogo šiltinimas
Stogo šiltinimas buvo ta tema, kuri buvo svarstyta kelis metus atgal, net kai dar statybos nevyko, juk šilumos nuostoliai prasideda nuo stogo. Dabartiniame name kuriame gyvename stogą šiltinome patys tradiciniu ir populiariu būdų, t.y. vata. Tad patirties su šiomis medžiagomis jau turime. Susidarėme nuomonę, jog su vata užtikrinti namo sandarumą yra labai sudėtinga, kad ir kaip stengėmės patys klijuoti visokias juostas, tačiau per laiką jos atlipo, išsisandarino, o gal tiesiog mažai žinių turime? Nežinau, bet to kartoti nesinorėjo. Savo name nusprendėme ieškoti iš savęs sandarių medžiagų. Papraščiausias variantas yra purškiamos medžiagos, t.y. poliuretanai, tačiau labiau paanalizavus rinką, pasirodo yra labai daug įvairių poliuretanų ir didžioji dalis jų neturi net tam tikrų matavimų savo sertifikatuose. Kas yra labai svarbu poliuretane, tai matmenų stabilumas, ar medžiaga gali keisti savo matmenis, prie kokio tempimo ji plyšta, garų laidumas ir taip pat šiluminio laidumo rodiklis senėjimo poveikyje.
Sienų šiltinimas
Pradėjo šilti oras, nors ir sienos dar stipriai įšalusios, bet jau metas galvoti apie sienų šiltinimą. Sienos šildomos 30 cm storio Neoporu iš Balpol, kurio šilumos laidumo koef., λD ≤ 0,032 W/m·K, matmenų pastovumo stabilumas, DS(N)2 ± 0,2 %, o vandens įmirkis pilnai panardinus vandenyje ≤3 %. Polistirolu buvo pasirūpinta dar vasarį, numatant, jog kaip ir kiekvienais metais kovo mėnesį jo kaina kils apie 15%.