Grindų šiltinimas. Vandentiekis.

Namo šiltinimas atliktas, tad suskubau panaikinti jau giliai atsibodusį smėlį iš namo. Pirmoje vietoje likęs smėlio perteklius vėl nukasamas, išvežamas, palaistomas, trombuojamas ir vėliau lyginamas. Taip pasiekus reikiamą aukšti pradėjau kloti pirmą šiltinimo sluoksnį, kurį sudaro FinnFoam XPS 5cm storio ekstruzinio polistireno plokštės. Siūles suklijuoju tarpusavyje XPS klijais, taip gaunamas vientisas tvirtas pagrindas.

Kodėl pasirinkau pirmą sluosknį dėti iš XPS? – Norėjau ant grunto dėti kuo tvirtesnį sluosknį naudojant frezuotas plokštes, jas suklijuojant tarpusavyje ir kad būtų uždarų porų su kuo mažesniu drėgmės įgeriamumu;

Visi kiti šiltinimo sluoksniai daromi naudojant Balpol EPS100 Neoporo plokštes dėl geresnių šiluminių savybių. Kodėl EPS100? Todėl, kad grindims, o ypač grindims ant grunto reikia stipresnio šiltinimo sluoksnio, EPS70 yra fasadams, EPS80 realiai rankoje nieko nesiskiria nuo EPS70, tad tegul jis jiems ir lieka. Tai visas „šiltinimo sumuštinis“ atrodo taip:
5cm XPS
10cm EPS100N
5cm EPS100N
5cm EPS100N
Viso gaunam 25cm storio šiltinimo sluoksnį

EPS100N parametrai:
Šilumos laidumo koef., λ ≤ 0,031W/m·K
Matmenų pastovumo stabilumas, DS(N)2 ± 0,2 %
Vandens įmirkis pilnai panardinus vandenyje, WL(T)3 ≤3 %

Tokią sluoksnių storių sudėtį pasirinkau dėl to, kad išvengti rostverko pjaustymo vedžiojant vandentiekio vamzdžius ir bendro šiltinimo sluoksnio „draskymo“ esant nevienodam aukščiui (rimtas palengvinimas santechnikams). Suklojus antrą ir trečią sluoksnius (10cm ir 5cm) atvyksta AFS Baltic santechnikai ir pradeda savo darbą, vamzdžiai įleidžiami į 5cm storio polistirolo sluoksnį, pasirinkau Itališką daugiasluoksnį APE 20×2 vamzdį, karštam vandeniui daroma recirkuliacija (atsibodo laukti kol atitekės karštas vanduo), o kad pilnai padaryti visas vandens trasas, suvedžiojami vamzdžiai ir antrame aukšte, pastarieji guldomi tiesiai ant perdangos, nes grindys čia dar kelsis.

Baigus vedžioti vamzdžius užpučiamas slėgis iki 6bar, o aš kloju paskutinį šiltinimo sluoksnį ir ant jo plėvelę. Pasirinkta stabilizuota šilumą atspindinti plėvelė (tuo atspindėjimu nelabai tikiu), pagrindinis kriterijus kodėl ją rinkausi netik jos tvirtumas, bet ir dirbant vienam yra kur kas patogiau vynioti 1m pločio sužymėtais atstumais plėvelę nei žaisti su vienu dideliu plėvelės gabalu, o taip pat paprasta juoda plėvelė nu žiaurų kvapą turi, su pasirinkta pasirinkta plėvele ši nemaloni smarvė buvo išvengta. 🙂 Plėvelė užlenkiama ant sienos apie 10cm ir priklijuojama su Penosil Membrane Fix klijais, plėvelės sujungimai klijuojami su aliuminizuota lipnia juosta.

Su pagalbininke darbas einasi gerokai smagiau. 🙂 Užbaigus visus plėvelės galus, pradėjau kloti armatūros tinklą, bet apie tai kitame įraše.. 🙂

3 mintys apie „Grindų šiltinimas. Vandentiekis.“

  1. Sveiki,
    Įdomu pasidairyti po svetimą daržą. Panašioje stadijoje ir mes randamės, todėl įdomu kokius ir kodėl sprendimus priima kiti. Apie vandentiekį kokį pasidarėte (lygiai taip pat padaryta ir pas mus). Praktika kituose objektuose, (10 metų ir daugiau), kai naudojamos šie žalvariniai trišakiai ir šis Itališkas vamzdis (su vamzdžiu viskas gerai). Naudojant intensyviai karšto vandens recirkuliaciją neatlaiko šie trišakiai – molekulė po molekulės išnešiojamas žalvarinis vidaus paviršius ir trišakiai prakiūra. Santechnikai, kurie turi ilgametės praktikos ir patirties tokių objektų avarijų šalinime tokius darbus laiko netyčiniu nusikaltimu. Pas mane etapas, kai vandentiekio vamzdžiai dar neužbetonuoti – tai pamatę, kad ir aš ant grėblio lipu liepė visą vamzdyną išmesti ir padaryti naujai, kad po betonu nebūtų nei vienos jungties (pvz. recirkuliacijos trišakį galima įdėti kitose lengvai prieinamose vietose, šį trišakį galima pakeisti į premium lygio plastikinį arba kombinuotą elementą) arba palikti, kaip jau padaryta, bet minimaliai arba visai nenaudoti recirkuliacijos. Tas išdilimas ištinka/metalas suyra dėl skirtingų tarpusavy nederančių medžiagų sąveikos – neatkartosiu tiksliai kas nutinka (nelabai pamenu), bet tai susiję su susidarančiais statiniais krūviais jungtyje, ko pasekoje metalo atomai, dalelė po dalelės per ilgą recirkuliacijos laiką išneša metalą ir jungiamoji dalis (pvz. trišakis lieka kiauras). Intensyviai naudojant 10 – 15 metų ir turite potvynį.

    1. Sveiki, labai išsamus komentaras. Turėjau aš tokių pranešimų dar prieš pradedant įrenginėti vandens trasas, tačiau mūsų atveju recirkuliacija yra planuojama 1-2 kartus per parą + 1 kartas į savaitę karštesniu vandeniu bakterijų prevencijai, tad paskaičiavę jog tarnauti turėtų daugybę metų nusprendėme nedaryti brangesnių sprendimų. Aprišinėjant trasas planuose numačiau pasistatyti atjungimo kranus, kad jei jau kažkada atsitiks taip, kad pradės leisti, uždarysime recirkuliacijos kontūrą visiškai (nors aš tuo labai abejoju ar prireiks, dėl nedidelio naudojimo).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *