Kadangi name numatomas šildymas elektra, katilinėje nedaromas kaminas, buvo nuspręsta tik svetainėje pasidaryti kaminą krosnelei. Kai jau planuosime gyventi, krosnelę numatome tik tokią, kuri orą ims iš ventiliacinės angos, kad netrauktų šilto oro lauk iš namo ir to pasekoje susidarius oro išretėjimui šaltas oras nebūtų imamas iš betkur, to mes nenorime namuose, kuriuose bus kontroliuojamas vėdinimas. Kaminas buvo mūrijamas tuo momentu, kai buvo daroma stogo konstrukcija. Kaminas Schiedel Rondo Plus 20 + ventiliacinis kanalas, šalia jo ventiliacinis blokelis 2 kanalų, vertikalus 36cm x 25cm. Viena ventiliacinė anga numatoma krosnelės oro paėmimui, kita gal kanalizacijos alsuokliui. Sumūrytas kaminas pilnai uždengiamas stogo difuzine plėvele, kad nelytų į vatą, kol bus apskardintas:
Krosnelės pirkimo dar ilgai neplanuojame, laikinam naudojimui uošvis pasiūlė paimti jo nebenaudojamą Ketaus krosnelę Morsø, mano atveju su durelėmis be stiklo, keletas parametrų:
- Nominali galia 5 kW
- Aukštis 708 mm
- Plotis 365 mm
- Gylis 718 mm
- Ugniadėžės gylis 45 cm
- Svoris (kg) 76
- Esant norui galima ir arbatinuką užkaisti ar net maisto išsivirti.
Atvežama krosnelė ir pastatoma prisimatavimui:
Tarpas angoje užtaisomas panaudojant likusia vatą nuo kamino, o kad būtų galima kūrenti, reikia atidengti kaminą, apskardinimas šiuo metu jau suplanuotas ir laukiama skardininko.
Pirmas užkūrimas ir net pirmas pašildytas maistas ant krosnelės, statybose kaip gamtoje, viskas skaniau valgosi. 🙂
Panaudojus krosnelę yra netik šilumos nauda, bet ir tvarkos nauda, įvairių medienos likučių naikinimas, kurių panašu jog užteks ilgam. 🙂 Kadangi krosnelė yra šalia laiptinės, t.y. atvira anga, o per ją visa šiluma kyla tiesiai į neapšiltintą stogą ir laukan. Namo sienos yra įšalusios, name keliais laipsniais šalčiau nei lauke, tad toks kūrenimas neefektyvus. Ištaisyti šią padėti pasitelkiau paprastą namų ventiliatorių, kurį nukreipiau į krosnelę, kad stumtų šilumą nuo jos į svetainės vidurį, po kelių poros valandų kūrenimo, iš +1, name buvo netgi +7 laipsniai:
Kai jau iki tiek pakyla, galima ir be striukės darbuotis. Be ventiliatoriaus vargiai 2 laipsniai pakyla, nes kaip minėjau visa šiluma išeina tiesiai pro stogą laukan. Aišku baigus kūrenti, šiluma greitai išblėsta.
Šiuo metu labiausiai laukiamas etapas, tai orų atšilimas, tada bus galima iš išorės užsandarinti langus ir pradėti klijuoti šiltinimo medžiagą, o kol tai ivyks, pamažu vedžioju tinklo kabelius iki jungiklių, iki būsimų kitų kamerų vietų, pradedu planuotis pasiruošiamuosius darbus, kur numatytos Armstrong pakabinamos lubos, pradėjau skaičiuoti grindų šiltinimo sluoksnius, bandysiu išsirinkti ir gipso lubų profilių sistemą, kad susisukti laikiklius prieš pradedant šiltinti stogą ir kiti panašūs mąstomi, planuojami, skaičiuojami statybiniai reikalai.
Temperatūros stebėjimą pasidariau ant ESP8266 valdiklio panaudojant DHT22 temperatūros ir drėgmės sensorių, kolkas stebėjimas tik realiu laiku siunčiant MQTT žinutes į namo valdymo sistemą, be istorijos. Turiu minčių pasidaryti duomenų bazę patogesniam temperatūros istorijos saugojimui ir atvaizdavimui.
Duomenys 2020-03-16 dienos 14:00 val.