Pradžia buvo sklypo pirkimas, toliau namo projektas, dalinai atlikta ūkinio pastato statyba, tai metas pradėti namo pamatų įrengimą. Ir čia labiau pasigilinus į mūro tipus, buvo nuspręsta statyti iš silikatinių Arko blokų, vietoj projekte numatytų akytojo betono blokų. Taip pat buvo numatyta atlikti geologinius grunto tyrimus, kad geriau parinkti tinkamus pamatus ir sužinojom kur randasi gruntiniai vandenys. Tyrimas atliktas iki 6m. gylio nuo nustumdyto augalinio sluoksnio, gruntiniai vandenys pradėti aptikti apie 1.80m gylyje, visas gruntas pagrinde smėlis. Grunto tyrimų ataskaita buvo perduota konstruktoriui, kuris pradėjo projektuoti pamatų tipą ir apskaičiuoti ko kiek reikės pagal tokį gruntą.
Gautas pamatų konstrukcijų dalies techninis darbo projektas nurodo, bus daromi gręžtiniai monolitiniai pamatai su tokiomis specifikacijomis:
- Polių diametras 45cm ir gylis ne mažiau nei 300cm;
- Rostverkas 25cm storio ir 60cm aukščio.
Šie duomenys pakoregavo pamatų biudžetą į didesnę pusę. Na pamatai yra viena iš svarbesnių namo konstrukcijų, tad čia reikia netaupyti ir pasidaryti taip, kad galėtume būti ramūs.
2016-08-02 buvo baigtas išlyginti paviršius smėliu, sužymėtos polių gręžimo vietos ir baigti rišti armatūros karkasai poliams.
Sekančią dieną atvykus traktoriui su grąžtu pradėtos gręžti polių skylės. Įpusėjus gręžimui atvyko betonas ir buvo pradėtos užpilinėti jau išgręžtos skylės, taip per pakankamai trumpą laiką buvo užbetonuoti visi poliai. Betono apskaičiavimas techniniame projekte ir realybėje atitiko ~99proc. į trūkumo pusę, vienam poliui pritrūko apie 15cm. aukščio betono, tad teko jame „palaidoti” nuo ųkinio pamatų likusių betono gabalų.
Betonui pastingus per naktį sekančią dieną buvo pradėtos kloti Finnfoam XPS ekstruzinio polistirolo plokštės 10cm storio. Buvau daug nuomonių sulaukęs, kad XPS nebūtina, galima ir pigesnį dėti, tačiau čia vėl galiojo taisyklė, jog pamatas svarbi namo dalis ir čia netaupom, taip pat reikia atkreipti dėmesį į produkto deklaruojamas savybes, drėgmės įgeriamumą, atsparumą gniuždymui ir t.t. Nesu ekspertas bet, mano nuomonė po rostverku turi būti XPS, todėl pas mane toks ir sudėtas.
Sudėjus plokštes atvyko Doka klojinių rinkinukas. Čia buvo pasimokyta iš ūkinio pamatų darymo ir pasirinktas „saugus” variantas nedaryti iš lentų, negaišti laiko su jomis ir panaudoti tam skirtas medžiagas, visdėlto namo pamatas daug kartų didesnis už ūkinio ir turės laikyti kelioliką kartų didesnes apkrovas. Ir prasideda įdomiausia dalis, „Lego kaladėlių dėliojimas”. 🙂
Naudojami kas 25cm supjauti plastikiniai vamzdukai, kas padaro surinkimą pakankamai greitą, nereikia matuoti tarpų tarp klojinių, nes vamzdelis neleidžia nei siauriau, nei plačiau pastatyti.
Surinkus laikančiūjų konstrukcijų klojinius, sudėjus armatūrą buvo užpiltas betonas. Sekančią diena nuardomi klojiniai ir pradedami statyti vidinėms pertvaroms. Įgrežiamos skylės į jau esamą pamatą ir statoma armatūra, daromas karkasas, kad prijungti pertvarų pamatėlius prie laikančiūjų pamatų. Nuotraukų mažai, nes užsimišdavo ir nebuvo laiko fotografuoti, tuo metu dar nebuvo planų aprašinėti savo statybą. 🙂
Keistai suprojektuotas kamino – židinio pamatas 
Ką daryčiau dabar kitaip? Kitą kartą nepaisyčiau projekte keistai suprojektuoto kamino ir židinio pamato ir daryčiau visą išvien (3 nuotrauka). Vėl pasirinkčiau naudoti pamatų klojinius, tepant hidroizoliaciją ir klijuojant polistirolą tikrai jaučiasi, kai pagrindas visiškai lygus. Ir aišku svarbu įvertinti laiką, su lentomis niekaip nepadarysi taip greitai.
Savo patogumui pasijungti kokį elektros prietaisą ir pomėgiui pasižaisti su kameromis prasivedžiau elektros kabelį į ūkinį. Nors kabelis ir skirtas kloti tiesiai grunte, tačiau vistiek vėriau į techninį vamzdį.
Nuo rugsėjo vidurio turėjau dar porą savaičių atostogų, tai kibau į darbus susitepti hidroizoliaciją ir apsiklijuoti polistirolu iš vidaus. Kokią hidroizoliacinę mastiką naudojau jau nebepamenu, o polistirolą pirkau tą patį kaip rostverko apačiai Finnfoam XPS tik 5cm storio. Po klijavimo šiek tiek užsipyliau smėliu ir liko stovėti per žiemą.
2017m. žinia apie pilvuke esančią gyvybę, kuri planuoja gruodžio viduryje išvysti pasaulį, atnešė statybų planų pasikeitimų, tad viskas buvo nukelta. 🙂
Kad jau nukėlėm statybų planus ir sklypas liks stovėti esamos stadijos, vasarą buvo šiek tiek aptvarkyta aplinka. Toliau esančiam kaimynui trūko žemių, o pas mane stovėjo 2 nemaži kalnai jų, viena atidaviau, sutarėm, kad po išsivežimo išlygins vienoje sklypo dalyje pagrindą, iškarto tvarkingiau pasidarė. 🙂 Pamatai buvo pilnai užpilti smėliu, ką buvau pradėjęs daryti su karučiu, tačiau pamačius, kad už apie 1km esantis gyventojas turėjo bobkatą, tai sutarėm, kad suveš likusią didžiąją dalį smėlio į pamatų vidų ir taip sutaupysiu nemažai savo laiko ir energijos. Dar buvo papilta žvyro ties įėjimu ir garažu, kad taip nesmigti smėlyje. Didžiausias darbas atliekamas visą šiltajį 2017m. sezoną, tai žolės pjovimas. 🙂
Vaizdas iš kameros nuo ūkinio
2018m. be žolės pjovimo buvo nuveiktas tik vienas rimtesnis darbas, tai iš kaimo parsivežta stogo mediena, ją buvau pradėjęs ruošti dar 2016m. Ruošimas atrodo taip:
- Gauti leidimą pjauti medžius miške;
- Nupjauti medžius;
- Nugenėti visas šakas;
- Supjauti 6+m. ilgio gabalais;
- Susikrauti juos į traktoriaus priekabą;
- Parsivežus į kiemą išsiridenti ir susidėlioti taip, kad patogu būtų imti pjovimui;
- Atvykus gateriui, ridenti, užkelti ir pjauti;
- Baigus viską pjauti, susikrauti statybinę medieną taip, kad džiūnant nesusiriestų;
- Padaryti stogą, kad negautų tiesioginių kritulių.
Po medienos paruošimo praėjus +- dviems metams ir atvykus užsakytam transportui, reikia medieną pasikrauti, vežti 65km, iškrauti, o poto vėl sudėti taip, kad nesiriestų.
Viena priekaba pilnai pakrauta 
Pirmą krūva baigta, laukia dar viena..
Ar apsimoka? Čia jau iš kurios pusės žiūrėsim.. Pinigų taip, sutaupyta, bet laiko ir jėgų daug išeikvota. Turint laiko ir savo mišką galima taip daryti, bet jei yra laiko trūkūmas, papraščiau įsigyti iškarto, kai mediena bus reikalinga.
Dar vienas įvykis iš 2018m. buvo toks, kad mažai važinėjant į sklypą (tik kas 2 savaites pjauti žolę) ūkinio viduje atsirado neprašyti nuomininkai.. Miškinės širšės (kaip liaudyje jas vadina? tranai? vilkai?), lizdas buvo apie 35-40cm pločio ir 80-100cm ilgio, tiksliau patikrinti neprisileido, girežti nuomininkai buvo, nuomos nemokėjo, o šeimininko į vidų neįsileido.. Vasaros gale turėdavau net atsivežti tėvų žoliapjovę, nes prie savo prieiti nebeleido. 🙂
Kadangi į savo ūkinį patekti negalėjau, nupjovus žolę jei likdavo laisvo laiko, eidavau pavaikščioti po mišką.
Su neprašytais nuomininkais pačiam tvarkytis nereikėjo, buvau nusprendęs laukti, kol ateis šalčiai ir tada naikinti lizdą, tačiau vieną spalio vakarą atėjo į svečius kiaunė (gal kelios? matėsi tik viena) ir pradėjo „naikinti” mano nuomininkus ir jų susuktą lizdą. Pasidarbavo puikiai, tik nemažai susitvarkyti teko, visas ūkinio vidus vien lizdo gabalais ir širšių lovonais nusietas. 🙂
Sienų mūrijimas numatytas 2019m. pavasarį.
Viena mintis apie „Namo pamatai“