Vėdinimas. Vėsinimas. Vandens įvadas. Pirma dalis.

Įpusėjus pavasariui ir sukant planus apie sienų šiltinimą metas pradėti galvoti ir apie vėdinimą. Iš pradžių buvau nusiteikęs tai pasidaryti pats, juk nieko čia sudėtingo… Su savo norais kreipiausi pojekto sudarymui, susakomi pageidavimai, aptariamos specifikacijos, dar keletas pakeitimų ir pasitvirtinom.. Pirminis projektas atrodo taip:

Pirminiai numatyti oro srauto tiekimai:

  • Svetainė – 45 m3/h
  • Valgomasis – 45 m3/h
  • Darbo kambarys – 36 m3/h
  • Pagrindinis miegamasis – 40 m3/h
  • Vaiko kambarys I – 36 m3/h
  • Vaiko kambarys II – 36 m3/h

Viso suminis srautas – 238 m3/h.

Pirminiai numatyti oro srauto ištraukimai:

  • Tambūras – 25 m3/h
  • Virtuvė – 70 m3/h
  • I aukšto sanmazgas – 45 m3/h
  • II aukšto sandėliukas – 20 m3/h
  • II aukšto drabužinė – 25 m3/h
  • II aukšto sanmazgas – 45 m3/h

Viso suminis srautas – 230 m3/h.

Iš šių skaičių galima suprasti, kad mano noras palaikyti teigiamą slėgį name, kad nebūtų galimybių susidaryti oro išretėjimui, ko pasekoje prasideda oro patekimas į patalpas pro namo nesandarumus (jei tokių bus).

Pradėjus domėtis visomis karūnomis, mechanizmais reikalingais tai padaryti, jų kainomis ir kiek tai užima laiko supratau, kad investicija gerokai per didelė, o ir tiek laisvo laiko šiuo metu nebuvo, geriau kreiptis į įmonę užsiimančią tokiais darbais ir patikėti jiems, be to srautų balanso pačiam pasidaryti be spec. matuoklio kaip ir neįšeis.. Ilgai nesvarščius kreipiausi į kolegos blogerio LRK namas minėtą įmonę AFS Baltic dėl šių darbų atlikimo. Susitikus su jų vadovu Luku ir išdėščius visus norus ir sumąstymus susidarėme planą ką ir kaip darome, diskutuojant keitėsi dalinai ir projektas ir atsirado papildomi darbai.. Čia turbūt jau darbo patirtis užsakovui užduoti kelis esminius klausimus kurie iki tol nebuvo rimtai apgalvoti:

  • Ar planuojamas papildomas vėsinimas? – Taip.
  • Kokių būdu planuojamas? – Nesugalvojam… Gal grindimis.. Gal kažkada kondicionierių pasikabinsim…
  • Vaikų mažų yra? – Taip.
  • Vaikai mėgsta laiką leisti ant grindų, jiem nėra naudinga tai.. Jei kondicionieriai, ar nusimatėt kur kondicionieriai bus? Kur vidinių blokų variai keliaus iki laukinių? Kur keliaus kondensato nuvedimas?

Šie klausimai priminė, jog vėsinimo pasiruošiamuosius darbus tiesiog pamiršau apgalvoti.. Pradėjus galvoti apie tai tapo aišku, kad tikrai.. vaikai juk nuolat ant grindų, o labai šaltos grindys nenaudingas sprendimas, šaltas oras visada leidžiasi žemyn, efektyvesnis būdas būtų lubinis vėsinimas, bet papildomai šiltinti visus vėdinimo vamzdžius labai brangu.. Geriau planuotis laiko patikrintą variantą. Kondicionierių variai? Ai jo, juk šitie reikalingi.. Stengiantis statyti pakankamai sandarų namą poto negręžiosim skylių ir nevedžiosim kažkur matomose vietose kažkokių vamzdžių.. Prisėdau ir buvo apgalvotas naujas planas, įvertinta kur bus karščiausios namo vietos ir kur bus reikalingas papildomas vėsinimas. Viską apsvarščius tada jau bendromis jėgomis su Luku susidėliojome pakankamai neblogą projektą kur ką efektyviai nuvesti.. Pirmo aukšto (svetainės, virtuvės, holo ir gal kažkiek darbo kambario patalpų) vidinio bloko variai eina lubomis į katilinę ir katilinėje po žeme į lauką, o kondensatas lenda į lauką terasoje ir leidžiasi siena žemyn, kur bus prijungtas prie lietaus kanalizacijos (svetainės zonoje nėra nulinės kanalizacijos linijos, ir papildomai būtų reikalingas sauso tipo trapas). Antrame aukšte yra du miegamieji (tarp jų yra miegamojo drabužinė) esantys pietų pusėje, juose numačiau vidinius blokus, jų variai susitinka drabužinėje, pro perdangą keliauja žemyn į vonią, iš ten pirmo aukšto lubomis per sieną į svetainės zoną, per kitą sieną į katilinę ir katilinėje po žeme į lauką (ilgiausia trasa ~25m.), o jų kondensatai suvedami į vieną trasą drabužinėje, kuri nueina į sauso tipo trapą sumontuotą pirmo aukšto vonioje. Pasidarius šiuos darbus esame pasiruošę papildomo namo vėsinimo įsirengimui ateityje.

Dėl pačio vėdinimo projekto pakeitimo, projektuojant pats rekuperatorius kažkodėl „nusėdo” garaže, stipriai nekreipiau dėmesio, bet jau planuojant darbus minėjau Lukui, jog noriu jį matyti katilinėje, dasidėjo papildomas padavimas svetainėje, papildomi padavimas ir ištraukimas katilinėje ir pakoreguotas ortakių vedžiojimas nekertant antro aukšto žiedų. Pats rekuperatorius numatomas Lietuviškas Komfovent Domekt R 450 V (aš būsiu iš tų, kurio nuomonė, jog Lietuvos klimatui labiau tinka rotaciniai rekuperatoriai ir iškarto galiu atsakyti tiem, kurie jau ruošiasi klausti: ne, žemės šilumokaitis nebuvo planuotas, atviro tipo nepripažystu, o uždaro sandaraus šilumokaičio įrengimas gerokai per brangus neracionalus variantas, kuris neatneš jokios realios naudos), kolektoriai ir ortakiai Ubbink Centrotherm TUV lankstūs 75mm antistatiniai antibakteriniai, lankstūs triukšmo slopintuvai montuojami prie įrenginio, rekuperatoriaus oro paėmimo ir išmetimo vamzdžius pasirinkau naudoti putplaščio išvengiant didelių skylių sienose metalinių vamzdžių apšiltinimui (metalinis vėdinimo vamzdis negali turėti tiesioginio kontakto su siena, ištraukimo vamzdis kaip ir galėtų turėti kontaktą, nes per jį ištraukiamas ne šaltas oras, kuris nuolat šildytų vamzdį, bet paėmimas negali liestis, nes jis tampa aplinkos temperatūros).

Pirmūjų darbų vaizdai:

Garaže nusprendžiau padaryti atskirą oro ištraukimą panaudojant papildomą ventiliatorių, kuris vėliau bus valdomas nuo drėgmės ir CO2 daviklių su mintimi kažkada papildomai automatizuoti. Šis atskiras ištraukimas labai naudingas automobilio kėbului (liaudyje priimta manyti, jog automobiliai dažniau rūdyja laikomi šiltuose garažuose, bet realybėje jie labiau rūdyja laikomi drėgnuose garažuose), dar atsiranda galimybė uždarytame garaže užkurti automobilį (ką čia gali žinoti, gal kažkada ateityje reikės palaikyti užkurtą, bus galima net prisijungti lankstų ortakį prie vieno iš ištraukimo difuzorių ir prijungti jį prie automobilio išmetimo).

Kad kasinėjimai nebesugrįžtų, buvo pravesti variai su kabeliais ir šilumos siurbliui. Visi variai pravesti, beliks pasidaryti kelis nedidelius gręžinukus ir išsibetonuoti padą, kurio numatomi matmenys 1m x 2m ant kurio sutilps visi laukiniai blokai.

160mm skylės gręžimas:

Ortakių išvedžiojimas ėjo pakankamai sklandžiai, AFS vyrukai išmano savo darbą, jei iškyla koks klausimas, pasiklausia, atsakau kaip įsivaizduoju ar kaip norėčiau kad būtų ir važiuoja toliau. Absoliučiai prisitaiko prie užsakovo norų, bet laikosi kruopštumo. Buvo atvejis, kai reikėjo apeiti garažo lubose būsimą antro aukšto nuotekų trasą, mano komentaras buvo darykit kaip patogiau, nebūtinai tiesiai juk ateityje užsidengs garažo lubomis, o jie padarė kaip estetiškiau, visos metalinės trąsos lygios ir tiesios.. Nustebino toks darbo požiūris. Jei kam Šiaulių apskrityje reikės panašių darbu, mano rekomandaciją jie turi. 🙂

Iššūkis buvo su variais, kadangi viena linija, kol ji dar nepritrumpinta pajungiant siekia 27 metrus, pralindimas iš svetainės į katilinę ir staigus 90 laipsnių kampas žemyn užlaužė varius (šioje zonoje nebuvo vietos sutalpinti specialių lenkimo staklių), antras bandymas buvo tokio pat rezultato, tad buvo nuspręsta neberizikuoti ir tiesiog įvirinti 90 laipsnių alkūnę.

Prie to pačio kasimo po pamatu varių iškišimui į lauką suskubau pagalvoti apie vandens įvadą nuo šulinio ir keletą kanalų elektros kabeliams (terasos razetėms, kiemo apšvietimui išvesti ir vieną vamzdį iki kūdros, nes ką čia gali žinoti ką sugalvosiu 🙂 ), kaimyno turinčio ekskavatorių paprašiau iškasti 1.5m. gylio tranšėją iki šulinio, katilinėje iškasiau tranšėją iki numatomos įvado vietos, prasivedžiau vandentiekio vamzdį ir elektros kabeliui 50mm vamzdį (tik tokį turėjau vietoje). Čia ir vėl nustebino AFS Baltic darbuotojų požiūris, išgręžė skyles šulinyje, kad įvesti vamzdžius į vidų. Nuo šio etapo tikiuosi jau jokių papildomų vamzdžių nebereikės išvesti iš namo.

Atidesni turbūt pastebėjo, jog sekantis įrašas numatomas apie fasado šiltinimą. 🙂

10 minčių apie „Vėdinimas. Vėsinimas. Vandens įvadas. Pirma dalis.“

    1. Ortakiniai kondicionieriai (įskaitant jų įrengimą) šiuo metu neprotingą sumą kainuoja, nematau privalumų, kad tiek investuoti. Ir beto, jei ir planuotume tokius, neneša lubų aukštis. 🙂

  1. Atgalinis pranešimas: Sienų šiltinimas – AEA Namas
  2. Puikus pasirinkimas. Mes dar tik planuojame (ir netyčia kopijuojame), bet ištyrus rinką (vartotojus ir statybos guru) LT gamybos rekuperatoriai Komfovent šiandien yra geriausi LT rinkoje. Ventiliacijos planą ir pas mus darė Celcis. Panašus projektas/panašiai ir darysime. Na pasak guru – visi jie taip projektuoja/ne visai gerai (minimaliai atitiks normas) – bet norint puikaus vėdinimo reiktų daugiau paduoti ir paduoti, bei ištraukti tose pačiose patalpose ne tik iš nešvarių zonų (tada pasiekiamas maksimalus komfortas ir rezultatas). Bet čia daugiau skaičiavimų ir pinigų, o pardavėjai to nesiekia – jie siekia, kad minimaliai tenkintume projektą, o jie būtų patrauklūs ir parduotų prekes. tai pasirinkimai du – arba tenkini minimumą arba sieki maximumo.

    1. Dėl padavimo ir ištraukimo vienoje patalpoje mano nuomonė būtų, jog jei norima gerai atitverti kiekvieną patalpą ir trūksta rekuperatoriaus variklių galingumo, tada galima, kitu atveju tai tik pinigų švaistymas. Svarbu atkreipti dėmesį, jog oro srautas praeitų per visas erdves, jei darysite kiekvienoje patalpoje abu taškus, įtariu liks kažkur patalpų (dažniausiai holai, koridoriai ir pan.) kurios neturės jokios oro apykaitos.

  3. Sveiki,
    Norėjau paklausti koks Jūsų sprendimas dėl virtuvės garų surinkėjo? Kur ir kokiu principu jį vedete o gal tiesiog numatytas recirkuliacinis gartraukis?
    Ačiū

    1. Sveiki, dėl garų surinkėjo, tai tik recirkuliacinis, kad panaudota energija maisto gaminimui būtų neišmesta lauk, o panaudota. Išfiltruoti garai išmetami virš virtuvės spintelių, o ten netoliese yra rekuperatoriaus oro ištraukimas.
      Nelabai žinau būdų sandariam name turėti skylę į lauką garų rinktuvui. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *