Dar nuo senesnių laikų kažkodėl labiau patiko liejama monolitinė perdanga nei perdangos plokštės. Nereikalingas papildomas monolitinis žiedas, mažiau nesandarumų tarp plokščių, mažiau visokių užtaisymų, visa perdanga yra vientisa, surišanti visas sienas ir pilno tūrio, t.y. nėra skylių viduje. Žiūrinėdamas įvairių statybų laidas ir video reportažus įsikalbėjau sau, kad ir aš norėsiu savo name tokios perdangos. Norai norais, bet tas noras dar labiau pasitvirtino, kai dėl kelio apsaugos zonos, kurią aprašiau įraše apie sklypą gavosi nelygių formų siena ir namo projektas toks, kur reikalingos metalinės dvitėjinės sijos, tai lieti monotilinę perdangą tapo realesnis pasirinkimas, ne vien tik asmeninis noras. Užbaigus pirmo aukšto sienas, buvo pradėti rinkti perdangos klojiniai.
Surinkimas pakankamai greitas procesas, paruoštas perdangos darbo projektas ir pagal jį dėliojama, išilginiai, skersiniai, ant jų plokštės, sudėjus patalpą, vadinamos kojos keliamos į viršų iki reikiamo aukščio ir užtvirtinamos. Paviršius purškiamas klojinių tepalu lengvesniam klojinių atkibimui nuo betono .
Sukėlus visus klojinius pradedami sukti perimetro klojiniai, mūrijama balkono / įėjimo kolona ir atvykus armatūrai ji pradedama rišti, kuri pakeliama panaudojant armatūros fiksatorius perdagoms. Armatūros karkasas, kuris ribojasi su metaline sija yra įvedamas į sijos vidų.
Surišimas trunka virš 4 pilnų dienų. Baigus rišti visą armatūra, tą pačią dieną apie 11val. atvyksta betonas, užsakyta su nedideliu rezervu 27.2 kūbai. Buvo galvota kadangi smėlis jau nemažai laiko stovi, matęs ir sniego ir lietaus pakankamai, bus sutrumbuotas, o pilant betoną pasirodė jog nepakankamai buvo susitrombavęs, reikėjo prieš renkant klojinius pravažiuoti su vibro plokšte, čia jau mano kaltė, kad nenumačiau tokio dalyko.. Tik pradėjus pilti vieną kampą kilo nesklandumas, pradėjo smukti klojiniai žemyn (man streso pliūpsnis 🙂 ), pylimas buvo sustabdytas 5-iom minutėm, paremiama daugiau kojų ir pilama toliau, kitos vietos nebesmuko. Virtuvės zonoje palei lauko sieną perdanga bus storesnė vietoj numatytų 20cm. 🙂 Ne bėda, nelygumas bus išspręstas montuojant gipso profilius luboms. Gerai, kad betonas užsakomas visada su atsarga, tai nebuvo jokio likučio, kaip tik užteko per visą plotą. 🙂 Ko neapgalvojau laiku? Paskutinėmis akimirkomis supratau, kad reikia pasiruošti bent keletą skylių perdangoje, porą į antro aukšto sandėliuką, kurios bus naudingos pravedant į antrą aukštą šildymo magistralinius vamzdžius ir elektros kabelius, kitą iš garažo į vonią santechnikos vamzdžiams ir dar viena gavosi iš darbo kambario į antro aukšto vieną kambarį.. Jei būčiau pagalvojęs ankščiau ir pasiruošęs vėdinimo projektą, būčiau galėjęs numatyti ir ortakių vietose pasiruošti angas, nereikėtų poto kirsti skylių.. Patarimas kitiems, pravažiuokit su vibro plokšte per smėlį ir būtinai apgalvokit kur kokių ertmių pasilikti, ateityje palengvins darbus, o jei pasidarytumėt jų perdaug, bet kada galima užpilti jas betonu ir skylės kaip nebūta. 🙂 13 val. perdanga buvo išlieta:
Betonas džiūdamas labai įkaista, kadangi išpiltas buvo liepos 15 dieną, jį reikėjo laistyti. O vandens šaltinio jokio neturiu, mūro darbams buvo pastatyta plastikinė talpa, kurią vis reikėjo papildyti. Pirmąją perdangos išliejimo dieną pagelbėjo gamta, kaip užsakytas po 18 val. pradėjo lyti lietus ir atgaivino perdangą. 🙂
Kitomis dienomis važinėjau su 20L kanistrais, kėliau į viršų ir laiščiau laistituvu. 🙂 Su mūrininkais buvo sutarta, kad perdangai reikės kokių 3 savaičių, kol įgaus pakankamai stiprumo ir bus galima keltis blokelių paletes ant jos ir tęsti mūro darbus, tad išvyko į kitą objektą.
Rugpjūčio pradžioje supratau, kad mano mūrininkai nebaigė kito objekto ir greitu metu turiu jų nesitikėti, tad buvo pradėtas nulinės kanalizacijos ir elektros kabelių planavimas, kad tai galima būtų atlikti, rugpjūčio 10 dieną buvo nurinkti klojiniai.
Atsivėrė malonus vaizdas, erdvės pojūtis atsirado. Nors ir ne galutinis stogas, bet jau buvo smagu name turėti kažkokį stogą virš galvos. 🙂
Bandau atsekti perdangos išlaidas:
- Metalinė HAE sija, elektrodai ir kranas ~ virš 600€;
- Klojiniai ~1200€;
- Armatūra, fiksatoriai (liko kažkiek) ~1500€;
- Betonas, atvežimas, siurblys ~ virš 1800€;
- Perdangos darbo projektas 160€;
- Darbas ~3300€;
- Dar gal kokios smulkmenos praleistos.
Dabar kai paskaičiuoju atrodo brangus malonumas… Nebandžiau pilnai vertinti kiek būtų kainavę daryti žiedą, dėti plokštes, jas apjunginėti, užsandarinti ir dar dalį perdangos išlieti.
Tuo pačiu metu išsilieja ir balkonas, kurio didžioji dalis yra garažo lubos, reikės ieškoti efektyvaus sprendimo, kad gerai izoliuoti nuo šalčio. Iš pradžių buvo numatyta metalinė tvorelė, tačiau niekaip nesugalvoju teisingo mazgo, kad nebūtų perduodamas šaltis į perdangą.. Šiai dienai dėl geresnio izoliavimo, estetinio vaizdo ir privatumo balkone galvojame, gal mūryti sienelę iš Arko M12, kuri visa bus apklijuota polistirolu, taip pasiektume visus ieškomus sprendimus. Dar persigalvoti arba atrasti dar geresnį būdą laiko yra. Mielai išklausyčiau pasiūlymų ir patarimų kaip geriau šią vietą paruošti ir koks tūrėtų būti balkono šiltinimo „sumuštinis”, jei turite minčių, parašykite komentare. 🙂
Sekantis įrašas bus apie tai, kaip pasidariau nulinę kanalizaciją.
Labas!
Dar vienas etapas užbaigtas. Sveikinimai 🙂
Balkono apšiltinimui geriausiai naudoti specialias balkonų detales liejamiems monolitiniams perdenginiams (gembiniams balkonams su armatūra ir termoizoliacija). Aš pas save forume aprašiau jas 2016 metais prie namo projekto. Pats dar nežinau, ar tokias naudosiu, nes jos brangios, arba pats jas pasigaminsiu. O konstrukciniuose brėžiniuose jokio sprendinio nebuvo?
Jeigu balkonas išlietas tiesiogiai kartu su perdanga, tada šalčio tilto neišvengsi, nebent pilnai apklijuosi (apačią, viršų ir šonus) polistirolu. Turėklas per tokį atstumą neturėtų daug šalčio perduoti, bet turėklą gali montuoti įvairiai – pradedant ant šaligatvio plytelių, kurios pastatomos ant ekstrūdinio polistirolo, baigiant, jeigu balkono grindys iš medinio karkaso ir terasinių lentų, turėklo tvirtinimas prie grindų karkaso. Jeigu supratai apie ką aš 🙂
Pas mane irgi balkonas yra, tačiau mažesnis. Aš planuoju tvirtinti į sieną per ilgasriegius. Juk taip pat tvirtinsis pas mane ir prancūziški balkonai, taip pat tvirtinasi ir kiti fasado elementai. Jeigu fasade atsiras papildomi 6 vnt. ilgasriegių, tai nebus labai kenksmingas šalčio tiltas.
Ačiū. 🙂 Buvau galvojęs apie terasines lentas ir prie jų karkaso sukti turėklą, tačiau vistiek reikalingi ilgasriegiai per sieną, vien prie lentų nebus labai saugu. Ilgasriegių nepasleptų apšiltinimo sluoksnyje stengiuosi visiškai vengti, nes mačiau gyvą pvz kaip terasos stogas buvo prisuktas jau po fasado apšiltinimo naudojant ilgasriegius kiaurai per šiltinimą ir sieną į patalpų vidų, tai žiemą ta sienos dalis kurioje jie ėjo būdavo šalta, o patalpų garas susitikęs su šalčiu kondesuosis ir tai vyks sienoje, tai prasideda negeri dalykai.. O dėl polistirolo, tai taip, klijuočiau iš visų pusių, kad būdų betonas / mūras visas polistirole, tik iš garažo vidaus ne, nes jis bus šildomas. Gavau pasiūlymą išviso nebetonuoti balkono paviršiaus, tiesiog dėti polistirolą su nuolydžiu, pakloti 3cm kietos vatos ant jo, tada prilydyti 2 sluoksnius bituminės dangos, o ant jos jau galima ar plyteles klijuoti ar kitą paviršių. Kažin kiek toks variantas laikytų.. Man vata su ruberoidu skamba pakankamai minkštai, nuolat ant tokio paviršiaus vaikštant kažin ar nepradės skilinėti..
Na kas pasiūlė plyteles klijuoti ant tokio sumuštinio, turbūt po to nepažiūri, kaip jos atšokinėja. Jeigu montuoti tokį apšiltinimą, tai reikia priklijuoti arba cemento drožlių plokštę ir tik tada prie jos klijuoti plyteles, arba geriausiai pamiršti plyteles ir dėti terasinę sistemą – reguliuojami pjedestalai, karkasas ir terasinės lentos.
Turbūt geriausias sprendimas balkonui yra įrengti jį atskirtą nuo namo iš karto su minėtomis balkonų detalėmis. Kitas teisingas variantas yra nieko neburti, o daryti tokį patį sumuštinį, kaip ir namo viduje, t.y. virš apšiltinimo sluoksnio betonuoti pagrindą plytelėms ir turėklui (google turi daug pasiūlymų, įvedus „balkono mazgas”: http://velvemst.lt/uploads/MAPEI_Balkonai_ir_terasos.pdf) Tau tinka 8 puslapio mazgas.
Na 8 mazgas man nepatinka, nes balkono išlietas betono sluoksnis ribojasi su siena, jie turi būti atskirti šiltinimo sluoksniu. Šiuo metu kolkas viena mintis yra ant perdangos dėti XPS ir betonuoti ~5cm betono sluoksnį suformuojant juo nuolydį, nutepti hidroizoliacija ir klijuoti plyteles. Labiau norėtūsi terasinių lentų, bet mano atveju yra ribotas aukštis, nes jau įdėtos balkono durys ir aukščiausioje vietoje turiu vos 20cm visam sumuštiniui, tai nepakankamai šiltinimo sluoksnio gaunasi dedant pakėlikus, karkasą ir tik tada pačias lentas, ieškau būdų kaip lentas dėti be karkaso ir pakėlikų, kas turi dėtis virš šiltinimo sluoksnio, kad prie jo tiesiai terasinės lentos? Taspats hidroizoliuotas plonas betono sluoksnis? Ar prieš dedant polistirolą formuoti nuolydį, tada polistirolas, ant jo dėti ruberoidą ir lentas? Lenda visokie variantai, bet viduje kolkas nėra tvirtos nuomonės..
Patikslinsiu – cemento drožlių plokštė irgi per laiką gali pabrinkti – medžio joje yra vistik.
Tai arba naudot cementinę plokštę, arba išsibetonuot ploną sluoksnį ant bitumo.
Nuolydi gali formuoti ir prieš apšiltinimą, ir iš apšiltinimo ir po apšiltinimo (betonuojant). Aš daryčiau betonuojant. Jeigu nori dėti terasines lentas, gal reikia paieškoti cinkuotų karkasų, jie turėtų būti ne tokie aukšti, kaip mediniai tąšai. Dėti viengubą metalinį karkasą ir terasines lentas.
Patys pjedestalai būna nuo maždaug 11 mm aukščio, bet dar yra ir specialūs skirti nuolydžiui formuoti. Gal tada nereikėtų betonavimo ir užtektų putplastis+vata+hidro, tada reguliuojami pjedestalai su nuolydžiu+viengubas karkasas+lentos.
Ištikrūjų neblogas variantas dėti aliumines lages, tokiu atveju reikėtų iki jo formuoti nuolydį, kad vanduo tekėtų link surinkimo. Na reikės pasiskaičiuoti storius kiek galima išspausti. O įdomu, koks minimalus nuolydis turetų būti? 5mm vienam metre? Ar galima mažiau?
Jei būtų daugiau aukščio, tai būtų daug papraščiau.. Dar reikės nuspręsti kaip nubęgimą padaryti, ar daryti kokį trapą, ar nuolydžius į vieną tašką kur paruošti angą lietvamzdžiui. Su trapu vėl išlenda polistorolo sluoksnio storio problemos..
Reikės pasiskabinti per terasistus, gal pasiūlys ko dar nesugalvojom. Kuo daugiau variantų, tuo geresni sprendimai priimami. 🙂
Čia ne reklama, tik pasinaudojau google paieška:
https://ekoterasa.lt/prekiu-katalogas/produktas/aliuminine-lagiu-sistema-terasoms-60-x-25
Yra viengubi susikertantys karkasai iš aliuminio. Manau verta paskambinėti tokių terasų specialistams 🙂 Gal jie patartų ką nors šiuo atveju.
Sveiki,
smagu skaityti Jūsų blog’ą, o ypač, kad rašote apie kainas:) Mūsų šeima irgi neseniai pradėjo namo statybas (šiuo metu kyla namo sienos). Nors pas mus darbus vykdo vienas rangovas, tačiau visada naudinga pasitikrinti ir kainas, ir įvairius sprendinius.
Malonu. 🙂 Sveikiname su statybų pradžia. Nors ir vienas rangovas, tačiau verta domėtis ir net kartais patarti pačiam rangovui, šaunu, kad skaitote ir domitės.
Statybų pradžioje atrodė, kad taip stipriai į viską nesigilinau kaip dabar, nors gal tik taip atrodo. 🙂
Aš tai už tai, kad dirbtų vienas patikimas rangovas. Žmonės dažnai nežino, kiek daugiau išleidžia samdydami atskirus specialistus ir patys viskuo rūpindamiesi.
Pritariu, statantiem kainos visada aktualu. Koks perdangos plotas gavosi?
Lengviau lyginti 1kv.m kainas, nei skaičiuojant sunaudotus medžiagų kiekius.
Sunku pasakyti, tiksliai neskaičiavau, klojinius skaičiavom 130kv.m. bet tiek nebuvo sunaudota. Norint labai tikslių skaičių, galima būtų iš projekto perskaičiuoti. 🙂
Dėkui už straipsnį. Patiko, kad išdetalizavote kainas, nes aktualu. O kaip darėte stogą? Monolitas irgi? Ar medinis?
Stogas mūsų medinis, nes projektuotas su 10 laipsnių nuolydžiu. Nors jei būtų horizontalus, manau taip pat daryčiau medinį, nes ant jo vaikščioti nereikės.
Sveiki kiek kainuotų monolitinė perdanga su medžiagom Vln? m2
1650M2
Sveiki, mes neteikiame tokių paslaugų. 🙂