Grindinis šildymas. Grindų betonavimas.

Grindų šiltinimas suklotas, vandentiekis išvedžiotas, pagaliau artėjame prie tų išsvajotų grindų. 🙂 Pirmą ką padarau, tai sukloju armatūros tinklą su 15cm akimis (tokiais atstumais bus vedžiojami šildymo vamzdeliai), sudedu amortizacinę juostą, galvojau pjaustyti iš minkšto polistirolo, bet pažiūrėjus kiek tekainuoja paruoštas produktas ir kiek sutaupyčiau su juo laiko, tiesiog aptyngau tiek žaistis su polistirolu, o beto dar pataikiau ant akcijos 4vnt už 3 kainą, tai išvis neliko abejonių. Juostą dėjau lipnią 16mm aukščio ir 8mm storio, sunaudojau virš 100m.

Klausit kodėl dėjau armatūros tinklą? Juk dabar madinga šaudyti vamzdelius prie polistirolo.. Mano nuomonė šiuo klausimu kategoriška, įspaustas vamzdelis į polistirolą yra energijos švaistymas, norint kuo efektyviau šildyti visas vamzdelio plotas turi turėti tiesioginį sąlytį su betonu, nepamirškime, jog polistirolas šilumos neakumuliuoja, tad jo šildyti tiesiog neapsimoka. Dėl šio sprendimo vedžiojant vamzdelius tenka labiau pavargti su senu geru dirželių metodu. 🙂 Vietoje kurioje numatomas akvariumas rišau sotresnę armatūrą darant akis kas 10cm, čia taip pat numatomas storesnis 13cm betonas.

Garažui naudojamas gamykloje virintas armatūros karkasas iš 8mm armatūros, kurio matmenys 2.6m x 6m. Armatūra pakeliama nuo paviršiaus apie 3cm panaudojant specialius armatūros laikiklius (lėkštes).

Betono atskyrimui nuo vitrinų įklijavau 5cm storio XPS, kurie vėliau nusipjaus iki betono lygio ir grindų danga užeis ant jų iki pat vitrinos (variantas be palangių).

Pasisekė su oru, tad besidarbuodamas stengiuosi rasti laiko ir pailsėti gryname ore sėdint balkone ir klausantis miško garsų. 🙂

Grindinio šildymo vamzdelius pasirinkau Danfoss D18, magistralės tarp kolektorių vedamos su D26 daugiasluoksniu vamzdžiu, pirmo aukšto kolektorius 10 žiedų su srauto matuokliais, o antrame aukšte 8 žiedų taip pat su srauto matuokliais, taip pat antrame aukšte numatoma šildymo trasos apylanka. Kolektoriai ITAP gamintojo:

Kaip minėjau aukščiau, vamzdeliai vedžiojami kas 15cm. Pirmame aukšte iš viso suvedžioti 9 žiedai, kurių bendras ilgis netoli 750 metrų. Antro aukšto kolkas dar nedarau, ten dar turėsiu sukelti pagrindą su apšiltinimu, o tik vėliau planuoti šildymo vamzdelių vedžiojimą.

Padarau paskutinius paruošiamuosius darbus, tai atbortavimus ties garažo vartais ir kur skiriasi grindų aukščiai, vėliau ten pasibetonuosiu po laiptą. Garažo, vonios ir katilinės trapus, kad stabiliai laikytūsi betonuojant grindis, buvau iš ankščiau įbetonavęs pastatant juos reikiamame aukštyje.

Kai jau galvojau, kad viską paruošiau grindų betonavimui, atsiminiau, kad audio kabelių svetainėje tai nesuvedžiau. Dėkui Šiaulių Milgretos vadybininkui Ivui už operatyvų kabelio pristatymą. 🙂 Pasirinktas kabelis Cabletech Professional varinis antikorozinis kabelis, kurio skersmuo 2 x 1.5mm2, pasirinkau antikorozinį, nes jį naudosiu ir terasos, bei vonios kolonėlėms. Kabelis įveriamas į kabelių apsauginę gofrą ir vedamas nuo numatomos audio įrangos vietos į 4 svetainės taškus, kuriuose statysis kolonėlės (mėgstam 5.1 garsą). Centrinė ir žemų dažnių kolonėlės numatomos po TV, kur ir stovės visi multimedia reikalai, tad jom atskiri kabeliai nevedami. Kitos zonos tokios kaip vonia, terasa, garažas ir pan. bus jungiamos atskirai su atskiru audio valdikliu, o jų kabeliai bus vedžiojami virš lubų, tad dabar tam skubos nėra.

Na dabar jau tikrai viskas užbaigta, paruošta ir užsakytas betonas. Ateina sutarta diena ir susitinkame 8val. ryto su betonuotojais prie namo, jie užsidangsto vitrininius langus, kad nenutaškyti. Neužilgo atvyksta pirmasis betonas su siurbliu, pasirinktas pramoninis betonas, gyvenamoms patalpoms sijotas, o garažui ir katilinei su stambesne skaldele C30/37 klasės. Smėlbetonis grindims ant grunto nebuvo net svarstytas (II aukštui tiktų), mano požiūris šiuo klausimu kategoriškas. „Išlankstomas“ siurblys, pajungiamos šlangos ir prasideda betono pylimas, reikiamo aukščio nuėmimas, kai jau pasiektas reikiamas aukštis vibruojant užlyginamas.

Baiginėjant gyvenamas patalpas atvyksta „kriaušė“ su betonu garažui bei katilinei, ji pristumiama prie siurblio ir perpilant betonas pumpuojamas į vidų. Garažo užbaigimas ties vartais daromas tvirtinant metalinį L formos kampuoti, kad garažo vartų guma remtūsi į kampuotį, taip užkertant kelią vandens patekimui į vidų.

Išliejus betoną jis paliekamas geram pusdieniui stingti. Antroje dienos pusėje, jau po 16val. pradedamas lyginimas. Paviršius lyginant šiek tiek nuimamas o vėliau užtrinamas. Garaže ir katilinėje procesas šiek tiek sudėtingesnis, mat ten nenumatyta jokia grindų danga, taip ir liks betonas, tad jis turi būti paruoštas šiek tiek kitaip, kad nedulkėtų ir paviršius būtų galimas eksploatuoti nebijant jo pažeisti, po visų lyginimų ir užtrynimų papildomai užgeležinamas šlifuojant su peiliais ir pabaigoje užpurškiamas specialus lakas. Visi darbai baigti vėlai po 21val. vakaro.

Praėjus keletui dienų su nekantrumu keliaujame į namą pasidžiaugti ilgai lauktomis grindimis. Spėjame prisivežti ir visokių daiktų. 🙂 Spalio 18, oras jau niūrus ir vėsokas, tad nieko nelaukę pastatome ir užkuriame savo krosnelę. Smagus jausmas turėti grindis. 🙂

Gyvenamūjų patalpų betono storis ~8cm (laiptams ir akvariumui storis ~13cm), katilinėje ~11cm ir garaže ~13cm. Betonuotojų darbu esam patenkinti, atliktas kokybiškai, švariai ir svarbiausia lygiai. Galime drąsiai rekomenduoti:

Darius, NP5 Constructions +37065749639;

Šildymo vamzdeliai buvo patikėti seniems pažįstamiems, kurių darbu dar nenusivyliau: Lukas, AFS Baltic +37068680106;

15 minčių apie „Grindinis šildymas. Grindų betonavimas.“

  1. Joo.. komunikacija po grindimis nereikia pamiršti. Gal geriau reikėjo vandens vamzdį (laidams) pravesti o ne kabelį. 1.5 gysla lyg silpnoka garsui..? Nors.. dabar skaitmens amžius – galima per BT transliuoti.
    Stebina kad grindys daromos pagal praeito amžiaus normas – kas 10-20cm vamzdis. Juk namai dabar 3 kart taupesni, reikia 3 kart mažiau šilumos. Galima drąsiai kas 30cm dėti, ypač kai betono 10cm sluoksnis. Na bet .. daugiau vingių nebus blogiau. Gal dar sulauksim 40C šalčio kada? 🙂

    1. 1.5mm2 kabelis garsui „per akis“, svarbu, kad kabelis būtų kokybiškas, nereikia naudoti tokių, kuriuose vario vos 10%.
      30cm tarpas? Na, čia galima daug ir nuobodžiai ginčytis, bet gal nereikia, kažkuriame bloge jau buvo ginčas ta tema. Kiekvienas liko prie savo nuomonės. Žinoma daryti tokį tarpą galima, bet ar naudinga? Mano nuomone ne, grindys turės skirtingas temperatūras per tuos 30cm. Darant sau nesinori rizikuoti ten, kur nėra jokios apčiuopiamos naudos tai rizikai. 🙂

    2. Na man siūlė draugas garaže dėlioti šildymo vamzdelius rečiau, nes vistiek mažesnę temperatūra ten bus, bet man pasirodė keistas siūlymas…
      Geriau normaliai pasidaryt nes didelio sutaupymo vistiek nebus ir kolektoriaus pavaros sutvarkys reikalą (aktyvus sprendimas) kiek šildyti ir kaip greitai, nei kad pasyvų sprendimą įsirengti, kurio daugiau neatsuksi jei kada prireiks.

    3. Per BT galima transliuoti, bet jei atsiranda keli taškai į kuriuos norima transliuoti tą patį arba skirtingą turinį, bus problema arba reikės vistiek kažkaip kvailai jungti. Bent kiek domėjausi nelabai radau net mokamo produkto kuris sugebėtų taip ir turėtų normalų valdymo interfeisą ir krikščionišką kainą. Dar gali kilti problemų su atstumu ir sienomis.

      Klausimas, o kodėl nedėjo plastikinių kampų šildymo vamzdeliams ant į ėjimo į kolektorius kad neužsilaužtų per daug? Pasitaiko kad be jų vamzdeliai užsilaužia, pasidaro plokščias ir nukenčia pralaidumas. Man sudėjo, tai užsilenkimo kampas tikrai mažesnis nei pas jus, o kainuoja centus.

      1. Šiai dienai BT neatstos fiziško kabelio, geriau kur išeina susitampyti juos. 🙂
        Dėl kampiukų tai net nežinau, niekas jų nesiūle, o ir patys vamzdžiai pakankamai lengvai jungėsi į kolektorių, nereikėjo jėgos kaip yra tekę matyti kitur, beto gana nemažu atstumu tas lenkimas gaunasi, tad ant vamzdelių nekrenta lenkimo apkrovimas. O gal skirtingo gamintojo vamzdeliai skirtingą elastiškumą turi? Čia gal šildymo specialistas labiau pakomentuotų šiuo klausimu.

      2. Turėjau galvoje BT 5..6..7.. 🙂
        Dabartinės versijos dar netobulos, yra ir sinchronizacijos problemų. Bet šis standartas rodos bus pagrindinis garsą transliuojantis tai manau gamintojai sutvarkys 😉
        Be to esu skaitmeninio garso šalininkas – skaitmeninis stiprintuvas kolonkėje yra geriau nei vienas-bendras. (skonio reikalas sakykim 😉
        O pradžiai nutempto laido pilnai pakaks. Paskui jis tiks maitinimui 😉

        1. Nenoriu teigti labai griežtai kad niekada nenaudosiu, tačiau čia manau man bus taip, kaip buvo su Wifi, visi kompus laiko ant Wifi juk patogiau, o pas mane viskas ant kabelio. Net kabelio greičio man per mažai, tai jau įsikūrus name planuoju pagrindinius prietaisus jungti 10GbE tinkle. Laikas parodys kaip kas čia bus. 🙂

          1. Tai va, kad su tais BT vistiek yra taip, kad reikia maitinimo kabelį tempti tai problemos nelabai ir sprendžia, plius muzikos norisi klausyti šiandien, o sprendimų reikia laukti rytoj.

            10GbE tinklą ir aš darysiuosi ant pagrindinių prietaisų. Nustebau jau, kad ir 10G PoE switchų kainos nebe taip ir kandžiojasi tai kaip ir nebeliko jokių argumentų prieš.

          2. Teisingai, visai iškrito iš galvos šis argumentas, juk be maitinimo neveikia, o jei reikia kabelio, tai geriau tiesioginį ryšio kabelį. 🙂 Na žinoma kur jau nebėra galimybių paguldyti kabelio, BT ar Wifi išsigelbėjimas.
            Dėl pakankamai greitai krentančių 10GbE prietaisų kainų jau tampa realu net ir namuose įsirengti šį malonumą. Dar 2019m. pradžioje nebuvau toks tikras, kad pavyks tai pasidaryti. 🙂

  2. Pagrindinė priežastis, kodėl vamzdelių rišti nepatartina yra ta, kad laikui bėgant jie susitrina dėl mikrodeformacijų ir prakiūra. Stažuojantis yra tekę matyti tokių gyvų pavyzdžių Skandinavijoje.

    Taip, taip, sakysite bet užsienyje tai irgi pririša ir bėdos nemato. Sutinku, Vakaruose irgi rišima, bet visiškai kitaip nei Lietuvoje. Visų pirma, tai vakaruose naudojamas visai kitoks tinklas, t.y. metalas yra nerifliuotas o lygus. Taip pat, tinklas yra vieno lygio, o ne dviejų, kaip kad parduodamas Lietuvoje. Tvirtinimui naudojami taip pat specialūs laikikliai ko pasekoje toks sprendimas tampa brangus.

    Bėdų matyt nematysite 20+ metų. Bet laikui bėgant skirtingos medžiagos skirtingai traukiasi/plečiasi ir galiausiai trindamos viena kitą prakiūrsta. Na, bet prakiuręs grindinis šildymas nėra didelė bėda. Daug prasčiau kai prakiursta vandentiekis po polistirolu ir mes to nematome 🙂

    1. Sutinku, bet šiuolaikiniuose namuose aukštų temperatūrų vamzdeliais nepaduodama, be to dažniausiai temperatūrų svyravimai nebūna labai dideli paros atžvilgiu, siekiama išlaikyti kuo pastovesnę temperatūrą, tad dėl to medžiagos juda gerokai mažiau, todėl prasitrynimo tikimybė nutolsta gerokai daugiau nei 20+ metų. 🙂 Šioje vietoje esu labai ramus, na o jei kažkada ir prakiurs, kaip minėjot nėra didelės problemos. 🙂

  3. Atgalinis pranešimas: Sienų tinkavimas. – AEA Namas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *