Užbaigti didieji purvini darbai tokie kaip grindų betonavimas ir sienų tinkavimas, galima katilinėje pasistatyti unitazą ir praustuvę, bet kad būtų galima juos naudoti, reikia turėti vandenį name. Labai trumpai apie viską. Ankščiau sumontuotas nuotekų valymo įrenginys buvo paleistas keletą savaičių iki unitazo montavimo. Į šulinį pasirinktas daugiapakopis panardinamas su integruota elektronine sistema siurblys Tallas DAB D-ESUB1200, kurio maksimalus našumas 5700 L/h, slėgis 4.6 Bar, maksimalus kėlimo aukštis 46 m. Įsijungia pats slėgiui nukritus iki 2.6 Bar, integruota apsauga nuo darbo be vandens. Katilinėje nemontuojami kolkas jokie nuolatiniai įrenginiai, laikinai ant vandens įvado vamzdžio surenkama tokia konstrukcija:
Autorius: AEA Namas
Balkono šiltinimas ir PVC danga
Ilgokai uždelstas įrašas.. Ši vieta kėlė nemažai mąstymo kaip padaryti teisingai, kad po balkonu esančiame šildomame garaže nebūtų problemų su šalčiu. Kadangi išėjimo į balkoną anga jau buvo padaryta, durys sumontuotos, reikėjo prisitaikyti prie esamo aukščio, jei daryčiau dabar, tai dar projektavimo stadijoje nusimatyčiau šį mazgą ir balkono duris kelčiau aukščiau. Na dabar sukamės kaip išeina. Pradžiai, kad sustabdyti vandens patekimą ir perdangos mirkimą užlydėme midą, tada pradėjome skaičiuoti kiek kokio šiltinimo ir koks pagrindas telpa esamame aukštyje.
Rekuperatoriaus montavimas
Grindų betonavimas, sienų tinkavimas ir stogo šiltinimas atlikti, atsiranda poreikis pasijungti „namo plaučius”, t.y. rekuperatorių. Apie rekuperatoriuas pasirinkimą trumpai rašiau pirmame įraše „namo vėdinimas„, tad perdaug nesiplėsiu. Gavosi taip, kad kai jau norėjome jį užsakyti buvo išleista naujesnė mūsų pasirinkto Komfovent Domekt R-450V rekuperatoriaus versija. Keli pagrindiniai skirtumai tarp senojo R-450:
- Nauja C6M automatika. Rotoriaus greičio valdymas – kintamas, vietoj pastovaus;
- Naujas korpusas;
- Integruotas LAN modulis ( Cloud ) – nesudėtingas pajungimas;
- Didesnio našumo ventiliatoriai. Maksimalus našumas – 491 m³/h/100 Pa;
- Naujo tipo aerodinaminės formos temperatūriniai jutikliai;
- Plastikinės ortakių prijungimo atšakos;
- Didesni filtrai;
- Energijos suvartojimo klasė A+.
Stogo šiltinimas
Stogo šiltinimas buvo ta tema, kuri buvo svarstyta kelis metus atgal, net kai dar statybos nevyko, juk šilumos nuostoliai prasideda nuo stogo. Dabartiniame name kuriame gyvename stogą šiltinome patys tradiciniu ir populiariu būdų, t.y. vata. Tad patirties su šiomis medžiagomis jau turime. Susidarėme nuomonę, jog su vata užtikrinti namo sandarumą yra labai sudėtinga, kad ir kaip stengėmės patys klijuoti visokias juostas, tačiau per laiką jos atlipo, išsisandarino, o gal tiesiog mažai žinių turime? Nežinau, bet to kartoti nesinorėjo. Savo name nusprendėme ieškoti iš savęs sandarių medžiagų. Papraščiausias variantas yra purškiamos medžiagos, t.y. poliuretanai, tačiau labiau paanalizavus rinką, pasirodo yra labai daug įvairių poliuretanų ir didžioji dalis jų neturi net tam tikrų matavimų savo sertifikatuose. Kas yra labai svarbu poliuretane, tai matmenų stabilumas, ar medžiaga gali keisti savo matmenis, prie kokio tempimo ji plyšta, garų laidumas ir taip pat šiluminio laidumo rodiklis senėjimo poveikyje.
Sienų tinkavimas.
Kol neatėjo žiema, norime suspėti išsitinkuoti sienas ir apsišiltinti stogą. Stogo šiltinimo metodas reikalauja tinkuotų sienų, kad užtikrinti sandarumą. Grindų betonavimas atliktas, metas prieiti prie sienų. Su tinkuotojais buvome sutarę atstovėti apie 2mėn. eilę ir pradėti tik prieš pačius naujus metus, tačiau atsitiko taip, jog paskambino vieną penktadienį ir pasakė, jog nori nuo pirmadienio pradėti kraustyti savo reikmenis ir antradienį pradėti dirbti. Kaip visada aš neskubėjau, nes žinojau, jog turiu 2 mėnesius, tai elektros nebaigiau vedžioti. Po šio skambučio teko panaktinėti iki paryčių kelias naktis ir sutampyti kabelius ten, kur jie keliaus pro tinkuojamą paviršių.
Grindinis šildymas. Grindų betonavimas.
Grindų šiltinimas suklotas, vandentiekis išvedžiotas, pagaliau artėjame prie tų išsvajotų grindų. 🙂 Pirmą ką padarau, tai sukloju armatūros tinklą su 15cm akimis (tokiais atstumais bus vedžiojami šildymo vamzdeliai), sudedu amortizacinę juostą, galvojau pjaustyti iš minkšto polistirolo, bet pažiūrėjus kiek tekainuoja paruoštas produktas ir kiek sutaupyčiau su juo laiko, tiesiog aptyngau tiek žaistis su polistirolu, o beto dar pataikiau ant akcijos 4vnt už 3 kainą, tai išvis neliko abejonių. Juostą dėjau lipnią 16mm aukščio ir 8mm storio, sunaudojau virš 100m.
Grindų šiltinimas. Vandentiekis.
Namo šiltinimas atliktas, tad suskubau panaikinti jau giliai atsibodusį smėlį iš namo. Pirmoje vietoje likęs smėlio perteklius vėl nukasamas, išvežamas, palaistomas, trombuojamas ir vėliau lyginamas. Taip pasiekus reikiamą aukšti pradėjau kloti pirmą šiltinimo sluoksnį, kurį sudaro FinnFoam XPS 5cm storio ekstruzinio polistireno plokštės. Siūles suklijuoju tarpusavyje XPS klijais, taip gaunamas vientisas tvirtas pagrindas.
Nuotekų valymo įrenginys
Įrengta lietaus kanalizacija ir drenažo sistema, metas pradėti galvoti apie nuotekų valymo įrenginį ir jau galutinai užbaigti šių metų sklypo kasinėjimo darbus. Pačio įrenginio pasirinkimas buvo labiau vadovaujantis norais ir pasitikėjimu, nei detaliu analazavimu. Dabar mūsų gyvenamoje vietoje naudojamas August įrenginys, tad su juo šiokios tokios patirties turime, pagrindiniai minusai būtų: silpna konstrukcija, didelis dangtis ir kažkaip nemažai papildomos priežiūros reikalavimas, nesame patenkinti ir išvalymo kokybe, tad į jų pasiūlymus nebežiūrėjome. Kažkodėl linkome prie Feliksnavis, ypač kai pasirodė jų naujos kartos nuotekų valymo įrenginiai kurie yra plokščiu dugnu ir jų valymas atliekamas automatikos pagalba, nusprendėme pasirinkti būtent tokį įrenginį.
Lietaus vanduo. Drenažas.
Šiltinant fasadą pagalvojau, kad jei jau atkasti pamatai, reikia pasiguldyti lietaus nuotekas ir drenažą, nes tie „užkask, atkask” jau pabodo. 🙂 Kadangi darbus darau vienas ir neturiu laiko tam skirti, nusprendžiau kreiptis pagalbos į AFS Baltic (tuos, kurie įrenginėjimo rekuperacinę vėdinimo sistemą), papasakojau situaciją, kad šiuo metu atkasti pamatai, bet jau man ateina poreikis statyti stelažus, ar yra galimybė šiuos darbus padaryti extra, įmonės vadovas Lukas suprato ir suorganizavo šių darbų atlikimą kiek galima greičiau.
Lauko durys. Trumpai ir paprastai.
Lauko durų pasirinkimas sukėlė nemažai galvos skausmo.. Iš pradžių norėjome kuo šiltesnių durų, tai lemtų jog durų su dideliu stiklu neturėsime (noras turėti stiklą per visas duris), domėjausi visais variantais, sudėtimis, techninėmis specifikacijomis, visais skaičiukais ir po ilgo laiko jau galvojau apsistojau ties vienomis, kurios viliojo savo šilumos perdavimo koef. 0.58, bet kaina su montavimu netoli 2000€ ir nežinomas ilgaamžiškumas sustabdė šių durų užsakymą. Sugalvojau palyginti ankščiau neanalizuoto varianto – plastikinių durų, kurios mūsų noru gali būti su stiklu per visą plotą.. Tada „užsidegė galvoje lemputė”, juk name pilna langų, kodėl viena anga turi būti iš super šiltų durų, kai visur kitur yra plastikiniai langai, kodėl nesudėjus ir čia tuos pačius „langus”.
